LAIKRAŠTIS » 2011 METAI » NR. 32 » DIALOGAS KLAUSIA

Rašinių pavyzdžių nėra, – tiesiog dirbkite

2011-09-08
Zitos Šliogerienės nuotr.
Zitos Šliogerienės nuotr.

Praėjusiame numeryje „Dialogas“ skelbė lietuvių kalbos mokytojų klausimus egzamino rengėjams ir Ugdymo plėtotės centro (UPC) specialistams. Į „Lituanistų miestelį“ susibūrę lietuvių kalbos mokytojai rašė: „Problema čia milžiniška: nenormalu, kad iš dokumento – egzamino programos – kyla tiek klausimų. To dar nėra buvę. Labai norėtume sulaukti atsakymų iš atsakingų specialistų…“

Skelbiame UPC specialistų atsakymus.

• Ar tikrai taip ir liks nuostata, kad, parašęs tobulą samprotavimą su puikiais kultūriniais kontekstais, tik nesirėmęs nė vienu iš nurodytų autorių, mokinys gaus absoliutų nulį?

Taip, nes egzaminu vertinama tai, ko mokoma ugdymo procese.

• Kur ir kada bus publikuojama visa metodinė naujųjų rašymo žanrų medžiaga?

Jau šiandien mes turime žinoti idealaus vieno ir kito tipo rašinio, kurio mokysime, pavyzdžius. Ir jie mums, lituanistams, turi būti aiškūs.

Reikalaujame pateikti bent po 10 pavyzdinių kiekvieno žanro – literatūrinio rašinio ir samprotavimo – formuluočių pavyzdžių ir visų lygių darbų pavyzdžių su komentarais.

Metodiniai mokymai nuosekliai vyks „Lituanistų avilyje 2011“, kai tik jis atsidarys (emokykla.lt šiuo metu diegia naują MOODLE versiją, todėl nauji puslapiai dar neatidaromi). Praktikoje patikrinta metodinė medžiaga bus skelbiama UPC tinklapyje.

Literatūrinio rašinio ir samprotavimo rašinio formuluočių, tinkamų ugdymo procesui, galima rasti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengtoje chrestomatijoje Literatūra 11 klasei.

Dideliam ir atsakingam darbui reikalingas ir atitinkamas laikas. Kol kas nėra darbų pavyzdžių, juo labiau – skirtingų lygių pavyzdžių, nes pagal naujai patvirtintas Vidurinio ugdymo bendrąsias programas dar tik pradedama dirbti.

• Kuo skiriasi literatūrinis rašinys nuo naujojo samprotavimo remiantis literatūra, o dar tiksliau – remiantis nurodytu autoriumi?

Metodikoje (Ruseckienė L., Literatūros pedagogikos studijos, V.: „Gimtasis žodis“, 2001) rašiniai pagal medžiagos šaltinius skirstomi į literatūrinius ir neliteratūrinius (publicistiniai, arba „laisvieji“). Ar dabar ši samprata galioja? Juk anksčiau laisvieji arba publicistiniai rašiniai buvo „iš gyvenimo“.

Koks turės būti mokinio santykis su rašinio objektu literatūriniame rašinyje – objektyvusis (analitinis) ar subjektyvusis (interpretacijos, literatūrinių įspūdžių, manipuliavimo tekstu)?

Kaip tai paveiks vertinimą?

Samprotavimo rašinio ir literatūrinio rašinio skirtumai buvo aptarti rugpjūčio 22–25 d. seminare lietuvių kalbos mokytojams, dirbantiems mokyklose, vykdančiose ugdymo programas tautinės mažumos kalba; rugpjūčio 29 d. – seminare savivaldybių lietuvių kalbos mokytojų metodinių būrelių pirmininkams; rugpjūčio 30 d. – Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų lietuvių kalbos (gimtosios) mokytojams. Su šia medžiaga galima susipažinti UPC tinklapyje ir atvirame MOODLE puslapyje „Lituanistų avilys 2010“.

UPC atsakymai į visus aštuonis mokytojų lituanistų klausimus – „Dialoge“.

Komentarai

  1. Taigi

    Valio, atsirašinėjimas gyvuoja ir klesti. Sėkmės UPC darboholikėms.
    O jeigu rimtai, tai baisu, jeigu nebūtų graudu.

  2. ???

    Gal kam, kolegos, pavyko rasti UPC svetainėje tą minėtą medžiagą? Aš tą svetainę išnaršiau, bet nieko neradau. Gal nemoku ieškoti? Patarkite, kaip ieškoti, jei kam pavyko.

  3. miestietė

    Klausimas: Kokią vietą rašant naująjį samprotavimą turi užimti rėmimasis literatūra / autoriaus kūryba? Kaip, kokiu
    būdu įmanoma teiginius apie gyvenimo, realybės problemas ir tų problemų priežastis paremti grožinių kūrinių medžiaga? Kur tie būdai yra nurodyti, aprašyti, paaiškinti? Apskritai, kaip turi atrodyti tas naujasis samprotavimas šaltinio – gyvenimo, literatūros, kitų kultūros kontekstų – požiūriu?
    Atsakymas: Literatūra mokant samprotauti [NE TO KLAUSTA!!! KLAUSTA APIE RAŠYMĄ, APIE EGZAMINĄ, O NE APIE MOKYMO PROCESĄ!!!]yra niekuo nepakeičiama, nes pati literatūra iš esmės ir yra samprotavimas apie žmogaus gyvenimą. Skaitydamas [NE TO KLAUSTA, MUMS REIKIA ATSAKYMO APIE RAŠYMĄ, RAŠYMĄ IR DAR KART1 - RAŠYMĄ!!!]literatūrą mokinys
    geriausiai pažįsta pasaulį, ugdosi emocijas ir etines nuostatas, mokosi minties raiškos. Samprotavimas prasideda nuo literatūros kūrinio reflektavimo ir vertinimo [NE APIE TOKĮ SAMPROTAVIMĄ KLAUSTA, MUMS DZIN, NUO KO JIS PRASIDEDA, SVARBU KUO BAIGIASI PER VBE]. Mokinys turėtų atsirinkti tai, kas reikalinga jo argumentams; diskutuoti apie tekstą,
    plėtoti ir pagrįsti savo nuomonę. Apie tai lituanistų bendruomenė diskutavo konferencijoje „Dar vienos egzaminų reformos belaukiant. Ko mokysime toliau?“ 2008 m. kovo 29 d. Šioje konferencijoje skaitytas Zitos Nauckūnaitės pranešimas „Literatūros vaidmuo mokant samprotauti“ buvo
    išspausdintas ir „Dialoge“. [O ČIA JAU JUODŽIAUSIAS IR PURVINIAUSIAS MELAS, NES KONFERENCIJOJE KALBĖTA APIE SENĄJĮ SAMPROTAVIMO RAŠINĮ, KAI MOKINYS SAVO MINTIS RĖMĖ NE NURODYTU AUTORIUMI, O BET KOKIU KULTŪRINIU KONTEKSTU.

  4. Testo vertintoja

    Atsakymą į mokytojų klausimą nr.7 vertinu absoliučiu nuliu – mokytojai vertinimo normų net neminėjo, tad ar galima tokį atsakymą laikyti tinkamu? Kokie bepročiai tame UPC dirba, kad mato ne tai, kas parašyta, o ko bijo. O gal mokytojų klausimas labai “nepatogus”, nes parodė jau pasirašyto dokumento elementarias klaidas. Rimtas klaidas. Esmines. Gal todėl apsimetama durneliais ir atsakinėjama “iš lempos”?
    Klausimas: Brandos egzamino užduočių kriterinio vertinimo lygiai aprašyti vartojant skirtingas sąvokas: III lygyje reikalaujama idėjų ir jų pagrindimo balanso; II lygyje – kalbama apie argumentavimą; I lygyje – kaip trūkumas nurodomos „retai aiškinamos priežastys“.Tad iš to kyla keletas klausimų: a) ar III lygmenyje argumentavimas turi būti tik idėjų lygio? Ar neužtenka įprasto argumentavimo, t. y. tam tikrų teiginių pateikimo? b) ar priežasčių nagrinėjimas privalomas III ir II lygiuose? Jei taip, kodėl lygių aprašuose jo nėra? c) kodėl lygių aprašuose sinonimiškai vartojamos sąvokos „idėjos“, „argumentai“, „įrodymai“? Kaip šias sąvokas reikėtų suprasti iš tikrųjų (nes jos nėra sinonimai)?
    ATSAKYMAS: Brandos egzaminų programoje skelbiamos ne rašinių vertinimo normos, o brandos egzamino reikalavimai, egzamino užduoties pobūdis, užduoties vertinimo sritys ir vertinimo kriterijai, t. y. esminės nuostatos, kuriomis
    vadovaujantis bus sudaromos tikslios vertinimo normos. Šiuo metu – tariantis su mokytojais ir analizuojant 2011 metų
    rašinius (dėl kalbos taisyklingumo ir raiškos vertinimo) – kuriamos vertinimo normos ugdymo procesui. Spalio–lapkričio mėnesiais jos bus išbandomos, o gruodį paskelbtos Ugdymo plėtotės centro tinklapyje.

  5. Jonas

    Na ir jovalas čia pas jus, brolyčiai. Nors gal greičiau seselės… Nesu (bent kol kas) įgaliotas rašyti tėvų vardu, bet labai norėčiau, kad kartu su mūsų vaikais pagal tokią programą bandomąjį egzaminą privalomąja tvarka laikytų visi ministerijos valdininkai ir seimūnai.
    Ir tik tuo atveju, jeigu visi valdininkai gaus gerus įvertinimus, leisti tokį egzaminą apyvarton.
    Ypač mane sužavėjo “absoliutaus nulio” – suprask, neišlaikyto egzamino? – idėja, jei raštingas mokinys nepasirems nurodytais autoriais.
    Taip turbūt norima mūsų vaikus priversti skaityti neįkainojamą lietuvių literatūrą. Betgi plika akimi matyti, kad š… iš tokios prievartos išeis. Ir dargi atimama iš bent kiek raštingo vaikio galimybė išlaikyti svarbų egzaminą, jei jis tiksliukas, o ne visokių pseudotautinių anachronizmų studijuotojas… Na, reikės dar pasigilinti, bet jei tikrai šita nesąmonė nebus keičiama, – teks kautis už vaikus.
    Beje, aš čia tik ne tas egzaminas, kurį kartu laikys ir lenkai? Ir jie ta pačia literatūra kaip lietuvaičiai turės privalomai remtis?..

  6. tautinė mažuma

    taip, mūsų vaikai laikys tokį patį egzaminą ir privalės paklusti toms pačioms taisyklėms. Taigi, nepasirėmę NURODYTU autoriumi iš lietuvių literatūros, o pasirėmę dešimčia kitų autorių, jie gaus absoliutų nulį. Sakykit, kur čia tas žadėtas variantas, kad tautinės mažumos galės remtis savo tautine literatūra? Už Tolstojų, Gogolį, Puškiną – absoliutus nulis??? Galima suprasti, kad vaikai turėtų laikyti bendrą KALBOS egzaminą, bet kad literatūros ir dar iš konkretaus autoriaus – to pasaulyje nėra, lietuviai unikalūs. Kur žiūri ministras, kur žiūri Prezidentūra, kai visokios ŠMM, UPC tyčiojasi iš tautos, iš mokytojų, iš vaikų – tą parodo šie atsakymai. Klausiama vieno – atsakymai visai apie ką kita, o kur TIKRIEJI atsakymai? Gal jų ir apskritai nėra? Kaip vaikams mokytis rašyti tuos stebuklingus absoliučius rašinius, jei neaišku, kas tai per monstras ir kaip jis turi atrodyti? Kaip galima sukurti naują rašinio tipą nepabandžius nė vieno rašinio parašyti, neturint jokio pavyzdžio? Ar mūsų vaikai – eksperimentinės pelytės? O jeigu jos nudvės – juk nebandyta… Kaip drįstama tyčiotis iš mokytojų, cituoju: “Dideliam ir atsakingam darbui reikalingas ir atitinkamas laikas “,- kai mokslo metai jau prasidėjo ir mokyklos PRIVALO dirbti pagal naujas žaidimo taisykles, joms neduota laiko pasiruošti ATSAKINGAM darbui, o gal mokytojo darbas ir mokinio mokymasis nėra atsakinga veikla? Gal absoliutų nulį reikia parašyti Ministrui ir jo komandai?

  7. Elza

    Gal ir ne į temą, bet…Padidintas rašinio žodių skaičius iki600, beveik per pusę, o mums, kurie taisys, atlyginimas už tai padidėjo, gal kas žinot? O kada parašyti tokios apimties rašinį, jei pamokų (dubliuotų) tik dvi? Gal visą rašinį rašys tik per egzaminą, nes tik tuomet skirtos 4 valandos?

  8. Lina

    Pradėjau [asakoti vienuoliktokams apie egzaminų reikalavimus ir supratau, kad nieko nesuprantu. Vaikai akis išvertė,kai pasakiau, kad net parašę be klaidų,pasirėmę daugybe autorių, gaus nulį, jei nepasirems vienu iš nurodytų. Pirmas klausimas buvo, ar duos literatūros kūrinius. Po atsakymo ne, kitas- tai kiek mokytis atmintinai reikės? O ką man jiem sakyt. Viską. Juk neaišku,apie ką temos (melė, tėvynė, pasiaukojimas, bendravimas). Kaip parašyti rašinį, jei neturi teksto. Net 17mečiai tai suvokia, UPC bobelės- NE. Kitas klausimas irgi vaikų: ką daryti, jei atsitiks taip,kad tuo metu “užkris” ir nė vieno autoriaus iš paminėtų neprisimins. Na gali ir taip būti. Sakiau, sukčiaukit, paminėsit autorių, pasakysit,kad taip ir pan teigia ir autorius X savo kūriniuose. Vis gal minimumą gausit, juk bent paminėta bus, o jei jau tuos autorius parinks temai,tai,matyt, jie apie tai rašė.

    MUMS MOKYTI JAU REIKIA, RUOŠTI, O NETURIM NIEKO. KADA KAS KUR BUS, NERŪPI, TURĖJO BŪTI VISKAS IKI DABAR, PRIEŠ PRASIDEDANT MOKSLO METAMS.

    Deja, niekas į mokytojų siūlymus dėmesio nekreipia, tėvai dėl blogai išlaikytų ehzaminų kaltins mokytojus, o ne ŠMM ar UPC, nes didžiajai daliai tėvų dzin,kad ne mokytojai debiliškas programas kuria. O gal ir lietuvaičiams reikėtų prie ŠMM susirinkti,kaip tai padarė lenkų mokiniai? O jei ir tėvai prisijungtų. Nes dabar atrodo,kad tik lituanistamas mokytojams tai rūpi.

  9. Dangė

    surengia kokį seminarą, į kurį patekt neįmanoma – O KITI, NEDALYVAVĘ, KAIP TURI DIRBTI???

  10. Dangei

    Nesijaudinkite, mokytoja, jeigu UPC būtų turėjęs, ką mokytojams duoti, būtų įdėjęs UPC puslapyje, būtų ištriūbinęs visai Lietuvai, o dabar tai buvo seminaras dėl pliuso, D.Kuolį mokytojai NUŠVILPĖ, nes UPC padalintoje programoje rašoma, kad jis kalbės apie metodiką, o Kuolys kalbėjo tai, kas jam ant seilės užėjo, paskui bandė aiškintis, kad apie metodiką jis būtų nesutikęs kalbėti, kad čia UPC klaida, kad jo prašyta tiesiog pakalbėti. Jokių instrukcijų negavome, pateiktas samprotavimo ir literatūrinio rašinio palyginimas NEATITINKA EGZAMINO PROGRAMOS, todėl juo tikėti negalima, tai tik eilinis Z.Nauckūnaitės papezėjimas – jau įprasta, kad skirtingu laiku ir skirtingose auditorijose ji kalba skirtingai ir atsakomybės neprisiima.

  11. Elena

    Sutinku su tuo, kad jei būtų ką turėję rimta pasakyti per tą surengtą seminarą, tai būtų tą patį atkartoję ir Dialoge. O taip žymiai patogiau: kai kas girdėjo (jau pliusas: nesvarbu ar suprato, ar buvo ką suprasti – bus lengva apkaltinti, kad ne taip perdavė žinią, ne taip suvokė)
    Džiaugiuosi, kad turiu 12-okus ir maniškiai laikys egzaminą, kurio užduotis suprantu pati ir galiu paaiškinti kitam, bet dabartinėms “vienuoliktokėms” visai nepavydžiu… Pačios programų kūrėjos, matyt, nelabai suvokia ką “sukūrusios”, kokį “iššūkį” patėškusios…Kai prisimenu, kad per svarstymus apskrityse pačios gyrėsi ir rodė, kokius talmudus pririnkusios kritinių pastabų, pasiūlymų… Tas pats, tik mažesniu masteliu vyko su egzamino programa… Ir kas? Kaip nuo žąsies vanduo. Talmudai ir liko nepajudinti. Tautos, kaip bendraautorės, nereikėjo, ji tapo šunauja, kuriai lojant karavanas tiek toli nužygiavo (tik nežinia kuria kryptimi), kad eilinis juos mato kaip miražą dykumoje… Mūsų, lituanistų, tikslas – gaudyti tą miražą, spėlioti, kada ir kur jis vėl gali pasirodyti… Niekis, kad ugdymo ir egzamino programos truputuką nesueina, ir egzamino užduotys neatitinka pačios programos, o užduočių interpretacijos kertasi su pačių anksčiau paskelbtomis teorijomis… Gal tai pažanga? Tobulėjimas?
    Neduok Dieve, taip tobulėti ir versti kitus kentėti dėl savo netobulumo.

  12. mokytoja

    Iš pradžių galvojau- susitvarkysiu- bus lapkritį vertinimas, bus pavasarį bandomasis egzaminas. Gilinausi toliau, pradėjau realiai dirbti su 3 gimnazijos klasėm ir supratau- noriu piketo, bet daug stipresnio negu tautinių mažumų buvo rugsėjo pirmomis dienomis, visi lituanistai ir visi jų mokiniai, nes su kuo kalbėtis racionaliai- nerandame?

  13. mokytoja

    Savivaldybių Švietimo skyriai galėtų surinkti iš vienuoliktose klasėse dirbančių lituanistų informaciją, kaip vertina naujos programos ir egzamino aiškumą, realią UPC, ŠMM pagalbą dirbti pagal tą programą nuo rugsėjo 1 dienos. Ką veikia per pamokas, neturėdami nei ilgalaikio plano pavyzdžio liet. mokykloms, vadovėlių, chrestomatijų, naujųjų kalbos vadovėlių, kur turi būti logikos kursas… Kaip išgyvena be egzamino užduočių pavyzdžių, vertinimo išaiškinimo (švietimo įstatymas įpareigoja tai paskelbti prieš dvejus metus)?

  14. hyhyhy

    Šios “reformos” vienintelis tikslas – pabloginti gyvenimą šudlenkams. O kad ir lietuviukams blogėja – tad gi lietuviai šimtu procentu pritarė visoms reformoms dar Baltijos Kely…

  15. Švytuoklė

    Jau minėta, kad padidintas rašinio žodžių skaičius iki 600. Pagalvokite, kiek laiko atims taisymas per mokslo metus. Kieno sąskaita dirbsite? Teksto suvokimo? Deja, jį buvo galima greitai ištaisyti. Rašinys kur kas ilgiau taisomas. Vadinasi, mokytojui darbo dar labiau padaugėjo. Be to, ar mokiniai spės tokios apimties darbus parašyti per dvi pamokas. Aišku, kad ne. Kaipgi jie tada suvoks apimties ribas. Žodžiu, kūrinių daug, taisymo daug, tai jau kažkoks lituanizmas-darboholizmas.

  16. Fizikas

    Ir ko jūs, lituanistai, purkštaujat. Mokykite sistemingai, sąžiningai, reikliai ir bus rezultatas.

TINKLARAŠČIŲ SRAUTAS
Pasiūlyti tinklaraštį
Elena Tervidytė - žurnalistė, fotografė, dekabristė