Šią savaitę visuomenę sujudino „Veido“ žurnalo paskelbti reitingai. Vidurinės mokyklos ir gimnazijos surikiuotos į eilę. Geriausia paskelbta Kauno technologijos universiteto gimnazija, prasčiausia – Žydų vidurinė mokykla „Menachemo namai“.
Mokyklų gerumui / prastumui nustatyti pasirinkti tik du kriterijai: kiek jų ugdytinių įstojo į Lietuvos universitetus vadinamuoju „pirmuoju pageidavimu“ ir kiek jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys iš karto spaudoje pareiškė esąs visu 100 proc. įsitikinęs, kad „ministerija niekada neprisidės prie gimnazijų reitingų rengimo, nebent tuo atveju, jei atsirastų alternatyvūs reitingai, nes vertinti mokyklas tik pagal kelis kriterijus nėra teisinga“.
Žinoma, neteisinga! O kaip tą neteisybę ištaisyti? Kaip palaikyti tuos, kurie – ir tokių dauguma – moko jaunuosius piliečius, kurie mokytis nenori? Kurie menkų gabumų? Kurių namuose nuolat girtaujama, smurtaujama?
Daug sąžiningai Mokytojo darbą dirbančiųjų yra įskaudinti. Ne dabar, jau seniai. Stipriausiai per savivertę jiems trenkė į švietimą „paleisti“ rinkos dėsniai. Protingi žmonės pasaulyje sako, kad negalima taip daryti, bet Lietuvos strategai drąsūs kaip ereliai. Jie mėlynas akis išpūtę klausia: o kodėl negalima? O kuo mokymas – ne paslauga? O kuo mokytojas skiriasi nuo kitų paslaugų teikėjų?
Niekas nesiima mūsų strategams šitų dalykų paaiškinti turbūt todėl, kad tada jų lavinimą reikėtų pradėti nuo lopšelio.
Taigi reitingai – žaidimas, bet labai pavojingas, nes daro galingą poveikį visuomenei.
Kai mokyklos sureitinguojamos tik pagal aukštąjį mokslą pasirinkusius abiturientus, kai Vyriausybė apdovanoja tik šimtukais egzaminus išlaikiusiuosius, tūkstančiai mokytojų apspjaunami, – jie irgi norėtų mokyti tik gabiausiuosius, tik itin motyvuotus!
Tai iš esmės neteisinga. Tokie veiksmai įjungia elitarizmo magnetą, ir švietimo esmės vektorius pavojingai nukrypsta visuomenės nenaudai.
Ar ta kryptimi ir čiuošime? Kiek ilgai mokytojai atlaikys ir šituos pažeminimus ir atkakliai dirbs tai, ką privalo: mokys kiekvieną?
Elena TERVIDYTĖ, „Dialogo“ vyriausioji redaktorė
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
http://www.svietimoprofsajunga.lt/naujienos/?npg.27;nid.961
Kodėl nesukūrus teisinio mechanizmo, kad mokyklos taryba galėtų skirstyti lėšas ir diferencijuoti tlyginimus pagal griežtai apibrėžtus kriterijus? Ar paslaptis, kad mokytojai dirba nevienodai, kad jie nevienodos kompetencijos ir turi nevienodą motyvaciją? Taip, tai skausminga, bet gal tam tikrą mėnesio DU fondą skirstant ir neturi būti lygiavos kaip sovietmečiu? Juk dabar lituanisto uždarbis toks pat kaip ir fiz. lavinimo mokytojo, bet ar kas nors gali patvirtinti, kad jie vienodai dirba, vienodą laiką ruošdamiesi pamokoms, taisydami mokinių darbus? O ir tie patys lituanistai kaip kas – kitas kojas už ausų užmetęs, o kitas dega, tobulinasi, taiko per pamokas naujus metodus – juk vadovai privalo žinoti, geriausi iš jų ir žino, kaip kas kolektyve dirba. Tos nuomonės lieka užkulisinėmis – ir tik nuomonėmis, kurias bijoma pasakyti garsiai. Ar tai ne veidmainiavimas? Manau, reikia sukurti aiškius reikalavimus mokytojo komptenecijai ir mokėti ne vienodai, o kiekvienam pagal darbą.
P. Elenos įžvalgos įdomios, tačiau ne su visomis iš jų norėčiau sutikti. Sutinku, kad nėra visiškai teisinga reitinguoti mokyklas pagal abiturientų stojimą į aukštąsias mokyklas . Sakykim , brandos atestatą įgijo gabus , bet neturtingas jaunuolis ir jis tais metais apskritai nestojo , nes išvažiavo užsidirbti studijoms. Arba keli posilpniai abiturientai pirmuoju pasirinkimu užrašė Žemės ūkio universitetą ir sėkmingai į jį įstojo , o kitos mokyklos stiprūs abiturientai rinkosi mediciną ar politikos mokslus ir liko už borto. Tai negi antroji mokykla yra prasčiau mokinius ugdanti už pirmąją?
Dėl šimtukų…Jų nereikėtų nei itin sureikšminti, nei visiškai nuvertinti. Nes jie nenukrenta iš dangaus, jie nebūna atsitiktiniai. Jie gaunami už darbą- atkaklų, reikalaujantį daug mokinio ir mokytojo pastangų. Mokiniai nori būti įvertinti, kaip ir mokytojai nori pasakyti: padariau, ką galėjau. Ir netiesa, kad juos gauna tik prestižinių gimnazijų atsirinkti moksleiviai . Štai dvi kaimo kaimyninės vidurinės. Vienoje iš jų kasmet būna egzaminus neišlaikiusiųjų abiturientų, antroje jau pentus metus iš eilės visus pasirinktus egzaminus dvyliktokai sėkmingai išlaiko. Ir netgi gauna šimtukų. Sakysite, tai atsitiktinumas? Ar antroji mokykla moko vien išskirtinai motyvuotus , intelektualų vaikus? Kontingentas vienoje ir kitoje mokykloje vienodas. O rezultatai? Žinoma, jų irgi nereikėtų absoliutinti . Svarbu ugdyti vaiką pagal jo gebėjimus, auklėti doru žmogumi. Tačiau vėlgi: geras žmogus – ne profesija . Gerų žmonių pilnas Seimas . O ką turime šiandienos realybėje? Tik daugybę vidutinybių… Todėl Lietuvai tikrai reikalingi itin gabūs, iniciatyvūs, turintys idėjų žmonės. Kokie ir yra dauguma šimtukininkų.
Negaliu neatsiliepti į internauto SMERKIU LYGIAVĄ mintis. Nes su jomis absoliučiai sutinku. Kai šiemetiniai mano abiturientai labai sėkmingai išlaikė valstybinį egzaminą ( tarp jų buvo ir įvertintų aukščiausiais balais) mokyklos direktorių ( savo vyrą) JUOKAIS paklausiau, kaip ketinąs paskatinti už gerus ugdymo rezutatus. Jis RIMTAI atsakė, jog nuo rugsėjo 1-osios man sumažinsiąs atlyginimą… Tokia tad yra karti tiesa, nes šiais visuotinės krepšelizacijos laikais mažoms mokykloms neužtenka lėšų : alyginimai mokytojams bus skaičiuojami pagal minimalius tarifus.Sakykite, kolegos, ar tokia atlygio už darbą sistema labai jau skatina mokytoją stengtis, tobulėti??? Viskas priklauso nuo mokytojo sąžinės : vienas už tą pačią algą dirba iš širdies, kitas – tik atsėdi valandas. Kad mokiniai klasės sienų neišverstų. Tik tiek…
Pritariu, kad ne visi mokytojai vienodai dirba… Juk dažniausiai, (kas garsiai šaukia t. y.,,aš viena gerai dirbu, kiti nieko neveikia…” )reklamuojasi- tai jau ir geras mokytojas. Mielieji, ne metodininkų kval., o mokytojų nuoširdumas ir atsidavimas augančiam žmogui lemia ugdymo kokybę.
Ir iš vis reikėtų kelti klausimą- mokykloje išdirbus 20 m. į užtarnautą poilsį, o ne vaikus ugdyti… Reikia nepamiršti, kad nuolatinė kova už būvį (kas vyksta mokyklose- vienas kitą juodina…)atsiliepia mokiniams, jų sveikatai. Atsinaujintų mokyklos, jauni specialistai nebūtų tokie pavargę, kaip išdirbę po 25m. ir daugiau.
Pritariu mokinio mamai: mokytojai dėl darbo specifikos turi anksčiau eiti į pensiją. Mokiniai mėgsta jaunus, nors kartais labai myli ir vyresnius. Bet jauni yra jauni, jie gal labiau supranta, atsimindami save mokykloje, yra tiesiog patrauklesni ir (jei tiesiai šviesiai) jiems nei dirbtiniai dantys, nei kitokios vyresnio amžiaus problemos netrukdo. Jų nervų sistema dar neišklibinta, o tai svarbiausia (net ne dėl mokinių mokymosi ir elgesio, o dėl nuolatinės įtampos bei kitų pedagoginio darbo aspektų). Tačiau ar Lietuvoje kas nors padaroma tinkamai?! O apie reitingavimus tai galima pasakyti tiek: mokykla mokyklai nelygu pagal kontingentą; kitos mokyklos gal džiaugiasi, kad mokiniai nors šiaip taip baigė vidurinę, kad buvo geri bendruomenės santykiai, kad mokiniai nuoširdūs ir pan…
,,…tūkstančiai mokytojų apspjaunami, – jie irgi norėtų mokyti tik gabiausiuosius, tik itin motyvuotus!”
Viskas straipsnyje gal ir TEISYBĖ,tačiau vargu ar reitinguotojai atkreips į tai dėmesį.
Pritariu ir mokinio mamai, kad ,,…mokykloje išdirbus 20 m. į užtarnautą poilsį, o ne vaikus ugdyti…”
Mokytojai pasišokinėdami išeitų, kad tik kas išleistų, pirmoji, ko gero, aš būčiau . Dievaži, nes pati esu mokytoja. Beje iki pensijos man 4 metai, o jei dar prailgins laiką, tai 5. Štai taip, brangieji
Esate PRASTO (švelniai tariant) mokinio mama, ar ne? Atspėjau? Nes gerų mokinių mamos mąsto visiškai kitaip – joms svarbu, kad vaikas gautų aukščiausio lygio žinias, gebėjimus, kad iš egzaminų rinktų tik 90-100, geram mokiniui ar jo tėvams netrukdo nei eksperto amžius, dirbtiniai dantys, nei drebančios rankos, nei silpni nervai – jei esi savo srities asas, GERI mokiniai rinksis tave, o jei ne, telieka guostis, kad ugdai gerus žmones (beje, o kas tai yra?). Geras žmogus – dar ne profesija – tikriausiai girdėjote šią sentenciją? Daug kartų dirbdama mokykloje įsitikinau jos teisingumu. Turime puikų matematikos mokytoją ekspertą – seną, ligotą žmogų, bet matematikos jis turbūt ir elektros stulpą išmokytų, tėvai valdžiai kyšius neša, kad vaiką į jo grupę įtaisytų, nors, rodos, ne oratorius, niekada neima auklėjamosios klasės, bet matematika – jo dievaitis, ir to užtenka. O gerus žmones ugdančios kolegės vis gauna “ne tą” kontingentą, ne tokius, kokių tikėjosi, egzaminus ir pan. Aš už selekciją ir labai griežtą.
ar mes vaikus,kaip veislinius galvijus, anot jūsų, selekcijuosime? Ar mes ketiname, kaip Indijoje įvesti kastas? Atseit,šis mokinys yra aukščiausios kastos atstovas, tai jis gaus geriausią mokytoją, o tas kitas yra šudra, raupsuotasis, tai jam užteks ir prasčiausio mokytojo. Atrodo, kai kam iš jūsų labai patinka vaikus ir mokytojus skirstyti į luomus, kastas ( save, aišku, priskiriate aukščiausiai kastai). Dėliojate vaikus, kaip daiktus į lentynėles, kaip prekes Maxsimoje… Baisus jūsų vartotojiškas požiūris į žmones, kaip į statistinius vienetus. Iš istorijos žinome ne vieną pavyzdį, kaip buvo rūšiuojami žmonės. Žmones ( kaip statistinius vienetus)rūšiavo Stalinas, Hitleris ir pan…. Kas iš to gavosi, žinote… O juk vaikas yra ir dvasinė būtybė, turinti jausmus, turtingą vidinį pasaulį. Kiekvienas vaikas turi teisę į gerą pamoką. Kiekvienam vaikui kiekviena pamoka turi būti kokybiška. Vidurinėje mokykloje ( gimnazijoje), kol vaikas gaus brandos atestatą, užsiimti selekcija yra nehumaniška. O juk nuolat giriamės, kad ugdome humaniškai, esame prieš vartotojišką požiūrį į žmones.
O ką siūlytumėte daryti, jei iš 10 tą patį dalyką dėstančių gimnazijos mokytojų, pavyzdžiui, matematikų, tik 1 yra puikus, 1 geras, o kiti – šiaip, žali, domisi kulinarija, madomis, o uždavinius “sprendžia” tik tokius, kurių atsakymus turi. Įsivaizduokite, kad jūs – mokyklos direktorius. Ką darote tokiu atveju? Teorijomis švaistytis mes visi gudrūs, bet dabar paaiškinkite praktiškai. O jei sąlygas dar pasunkinsiu – pasakysiu, kad viena matematikė yra daugiavaikė našlė, matematikai ir svetimiems vaikams neturinti laiko, bet esanti profsąjungoje? Pabandykite dabar be pykčio patarti mokyklos direktoriui, kaip paskirstyti mokinius į 10 grupių šiems visiems mokytojams, kokius principus taikysit mokinių, kokius – mokytojų atžvilgiu? Tiesa, nepamirškite, kad ant direktoriaus stalo guli 120 prašymų (iš galimų 270)į to geriausiojo mokytojo grupę, o jis gali paimti tik 30 mokinių. Na, pirmyn, teoretikai, parodykit, kaip išvengsit selekcijos ir būsit visiems teisingi.
Jei būčiau direktoriumi, pabandyčiau padaryti taip: sukviesčiau visus 10 matematikų, pasiūlyčiau skirti tam daug laiko t.y. gal būt ne vieną susitikimą ir ramiai rasti būdą kaip pasidalinti mokinius. Būdų gali būti įvairių. Tačiau, matyt, geriausiai, kad patys mokytojai pasiūlytų ir jam vieningai pritartų. Siekčiau, kad diskusija būtų kiek galima be emocijų ir pykčio t.y. kuo dalykiškesnė (žiauriai sunkus uždavinys, bet tam ir būčiau direktorius).
Nors kirba ir dar viena mintis, o gal pasiūlyti, kad neštų kokią pakišėlę? Lyg aukcioną, kas daugiau atneša, tas geresnius vaikus gauna. :-).
@ Romui
Jei Jūs būtumėte direktoriumi… Norėčiau tokio “kieto” direktoriaus kaip Burgis .
Bet ką daryti, jei tam direktoriui visai nerūpi mokyklos reikalai. Tai patvirtina daugybė klaidų, faktų. Jis tik rūpinasi savo kėde ir kažkokiu būdu (?) įtinka šv. skyriui (turi priklausomybės… problemų, bet tai užglaistoma).
Gerai dirbantys mokytojai – jam rakštis tam tikroje vietoje. Nemėgsta protingesnių (gal dėl tos “kėdės”). Dienai kitai “pamėgsta” tą su “pakišėle”. Skatina tik keletą savo draugužių. Mokyklos taryba fiktyvi ir t.t.
Siaubas, jei tokiam suteiksime dar daugiau teisių…
Iš Jūsų pasiūlyto varianto staiga iškrito viena suinteresuota pusė – būtent mokiniai ir jų tėvai. Negi mokinio ir jo tėvų noras nieko nereiškia? Mokiniai juk nevienodi – vieni stropūs, motyvuoti, gabūs, kiti durnių volioja ir kitiemsgyventi trukdo, argi visi nusipelnė vienodos galimybės mokytis pas norimą mokytoją? Ir dėl mokytojų: tarkim mokinio A nori ir gerasis, ir blogasis mokytojas, argi neturėtų būti pirmenybė tam, kurio nori mokinys?
Ar Romas dar neatostogauja? Jei ne, mūsų laukia daug daug jo patarimų.
labai neaiškiai rašote apie selekciją. Turite akcentuoti, kad kalbate apie 11 – 12 klases. Dabar gaunasi,kad jūs kalbate apie visų mokinių selekciją. Na, dėl 11 ir 12 klasių mokinių, tai galvoju, kad reiktų atsižvelgti į mokinių ir tėvų prašymus. Bet nereiktų daryti akademikų ir praktikų klasių. Nes, iš tiesų, jos vadinamos gabių ir durnių klasėmis ir morališkai žlugdo jaunas asmenybes. Klasės turi būti įvairių gebėjimų vaikams. O mokytojas ir mokinys viens kitą pasirinktų remiantis psichologiniu suderinamumu.
Mano variante, patys mokytojai priimtų sprendimus kokiu būdu ir kiek mokiniai galėtų rintis mokytojus. Tik mokytojai žino, ar mokiniai jau pribrendo racionaliai rinktis. O Mama pasakė vieną iš būdų.
Nieko nėra geresnio už teisę rinktis, už teisę kovoti dėl vietos po saule, už teisę tobulėti maksimalia sparta, už teisę dirbti ir užsidirbti teisei rinktis… Nebūkite bolševikai. :-)
Sutinku su Jūsų mintimis.
Tik NEgerai DIDŽIUOTIS. Juk KTUG mokosi rinktiniai mokiniai (praėję kelias mokslo lyderių turnyrų atrankas).
Natūralu, kad į KTUG mokytis pakviečiate (susiekiate kokiu nors būdu) paprastoje vidurinėje mokykloje besimokančius olimpiadų prizininkus, kurie nestojo į 1-ą (9) ar 2-ą (10) KTUG klasę. Jie ir TĄ mokyklą baigtų 100-ais. KTUG tarp sau lygių tobulėti jiems palankesnės sąlygos – sutinku (nors pastebėjau, kad vidurinėje mokykloje jie tapo olimpiadų prizininkais, o įstojus į KTUG apie kai kuriuos nebegirdėti. Užgožia geresnieji? Nėra skatinimo? O gal dėmesys tik geriausiems iš geriausių. Mintys pamąstymui).
Bet gražu būtų nepamiršti, kad tuos 8-10 metų juos su meile ugdė jų mokyklose irgi geri mokytojai, pastebėję juos, papildomai skirdami jiems savo laisvalaikį.
Ne “stebuklus” paprastose vidurinėse dirbdami padarė dabar KTUG dirbantys mokytojai. Vis tik iš “elektros stulpų” olimpiadininko&šimtukininko nenulipdysi – tik iš gero molio galima gerą puodynę žiesti…
Pritariu Burgiui visu 100 proc. Lygiavos nori tik blogiausieji, nes bet kokia konkurencine kova jie jau pralaimejo. Daugiau tokiu mokyklu ir tokiu direktoriu kaip Burgis – ir Lietuvos svietimas tikrai taptu pazangus, konkurencingas.
Pagal kelis kriterijus (nežinia, kokiu būdu parinkti tie kriterijai, kuo remiantis pagrįsti), sakyčiau, nepasvertus, vertinti ugdymo įstaigą būtų netikslinga. Kiekviena mokykla kasmet priima prioritetus, kuriais vadovaujasi, tad kaip galima vertinti vienpusiškai?