Vieni pensinio amžiaus sulaukę mokytojai sprunka iš mokyklos neatsigręždami, kiti dirba kaip dirbę. Teisėtai elgiasi ir vieni, ir kiti. O kaip su dirbančiais pensininkais elgtis mokyklos direktoriui, kai mokykla gauna nurodymą sumažinti išlaidas ir darbuotojų skaičių?

Seimui patvirtinus šių metų biudžeto planą tapo aišku, kad besiverždamos diržus šalies savivaldybės turės pradurti dar ne vieną skylutę. Ir didžiausi rezervai slypi ne kur nors kitur, o pertvarkant švietimo įstaigas.

Politikai ruošiasi Seimo rinkimams, pedagogų atstovai – mokytojų streikui. Tokias paraleles Lietuvoje regime nebe pirmą kartą. Išties rinkimų į Seimą metai – geriausias laikas švietimo darbuotojų streikams organizuoti. Priežasčių yra keletas.

Nemažai lituanistų prisimena, kaip gimtosios kalbos ir literatūros mokyklose buvo mokoma ir pagal dvi atskiras programas, o mokytojai vaikus mokė tik kalbos arba tik literatūros.

Gal verta tokią praktiką pasitelkti šių laikų ugdymo problemoms spręsti?

Paskutiniame praėjusių metų posėdyje Vyriausybė pritarė skubos tvarka pateiktai mokinio krepšelio lėšų mažinimo metodikai. Šiemet šios lėšos gali mažėti 30 mln. Lt.

„Kokia mūsų vizija: ar po 10 metų būsime dar labiau užaugę ir sustiprėję, ar išliksime tokie pat jauni ir gražūs, kaip dabar“, – provokavo į Švietimo ir mokslo ministeriją susirinkusius merus bei kitus savivaldos atstovus ŠMM Strateginių programų biuro vedėjas Ričardas Ališauskas.

Tiesa, kai kuriuos šiuo metu modeliuojamos Valstybinės švietimo strategijos fragmentus valdininkas ir pats atskleidė…

Nusprendusios, kad mokykloms nupirktų geltonųjų autobusiukų eksploatavimas yra neekonomiškas, dvi šalies savivaldybės perdavė juos uždarosioms akcinėms bendrovėms ir pavedė teikti mokinių pavėžėjimo paslaugas.

Ar mokyklos patenkintos tokiais vietos valdžios sprendimais ir ką apie tai mano geltonuosius autobusiukus mokykloms perkanti Švietimo ir mokslo ministerija?

Į Ugdymo plėtotės centrą (UPC) „inkorporuoto“ Pedagogų profesinės raidos centro (PPRC) patalpos sostinės Didlaukio gatvėje perduotos Vilniaus kolegijai. Todėl dabar patalpų stokojančiam UPC statomas kelių milijonų vertės priestatas. Tuo metu keli sostinės senamiestyje esantys ir Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) priklausantys pastatai – į juos tilptų keli UPC – stovi užkaltais langais.

„Dialogas“ aiškinasi, kas lemia tokius savotiškus ŠMM sprendimus.

„Kolektyvinė sutartis – tai ne tik įsisenėjusių problemų ir konfliktų sprendimo būdas, bet ir galinga priemonė sustabdyti autokratiškus vadovų veiksmus“, – po dvejus metus trukusių derybų ir praėjusią savaitę įvykusio kolektyvinės sutarties pasirašymo konstatuoja vienos mokyklos pedagogai.

„Jei šitokiais tempais emigruosime, jei gyvenimo lygis smuks, o mes – kaip tarybiniais laikais – liudysime ne tai, kaip yra, o tai, ką norėtume girdėti, tai prireiks ne tik antro, bet trečio ir ketvirto mokyklų tinklo pertvarkos dublio“, – tikina Mažeikių r. švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.