Saviveiklininkų eros pabaiga?

Mokyklos direktoriumi šiandien dar gali tapti bemaž bet kuris aukštojo mokslo diplomą, trejų metų pedagoginio darbo stažą turintis, SSRS saugumo tarnybose nedirbęs ir lietuviškai kalbėti mokantis asmuo. Tačiau rytoj – liepos 1-ąją, įsigaliojus naujajai Švietimo įstatymo redakcijai, tapti ugdymo įstaigos vadovu nebebus taip paprasta.

Geras vadovas – sėkmės garantas

Jei kiekviena virėja gali valdyti valstybę, tai ir kiekvienas mokytojo duonos ragavęs asmuo gali vadovauti mokyklai. Tokia nuostata Lietuvos švietimo vadyboje dominavo kelis dešimtmečius. Todėl ugdymo įstaigoms vadovauti norintiems pretendentams jokių ypatingesnių reikalavimų nebuvo keliama. Šiandien dar galiojančio ir mokyklų vadovų skyrimą reglamentuojančio Švietimo įstatymo (ŠĮ) nuostatos tik nurodo, kad ugdymo įstaigos direktorių mokyklos steigėjas turi skirti atviro konkurso būdu, o iš darbo atleisti – teisės aktų nustatyta tvarka. Ypatingų reikalavimų pretendentams nekelia ir ministro įsakymu patvirtinta Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų priėmimo į pareigas tvarka.

Nenuostabu, kad ant tokių saviveiklinės vadybos pamatų pastatyta mokyklų vadovų skyrimo tvarka suformavo labai margą savo kompetencijomis Lietuvos mokyklų direktorių būrį. Vieniems vadovams kompetencijų sėkmingai vadovauti mokyklai daugiau nei pakanka, kitiems – akivaizdžiai stinga.

Todėl nenuostabu, kad ir mokinių pasiekimai įvairiose mokyklose, ir tų mokyklų sukuriama pridėtinė vertė yra labai skirtinga. Mat daugelis tyrimų vadovavimo veiksmingumą pripažįsta antru pagal svarbą veiksniu, nuo kurio priklauso mokyklos sėkmė (pirmasis – mokytojų profesionalumas).

Klydome šimtmetį

Paradoksalu, bet Leninui klaidingai priskiriama frazė „Kiekviena virėja gali valdyti valstybę“ eksploatuojama jau beveik šimtą metų! O sakė bolševizmo ideologas kaip tik atvirkščiai – kad ne kiekviena virėja gali valdyti valstybę. 1917 m. pabaigoje parašytame straipsnyje „Ar bolševikai išlaikys valstybinę valdžią?“ Leninas teigė: „Mes nesame utopijos šalininkai. Mes žinome, kad kiekvienas juodadarbis ar kiekviena virėja šiuo metu negali valdyti valstybės. Dėl to mes sutinkame ir su kadetais, ir su Breškovskiu, ir su Cereteliu.“

Galima tik spėti, kad šią frazę specialiai iškraipė Vakarų politikai, norėdami pašiepti sovietinę sistemą ir parodyti savo, kaip profesionalių valstybės valdytojų, pranašumą.

Kad ir kaip ten būtų, naujoji Lietuvos ŠĮ redakcija nebenumato praktikos leisti vadovauti mokyklai bet kuriam to panorėjusiam mokytojui, o mokyklų vadovų atrankos bei skyrimo vadžias atiduoda į švietimo ir mokslo ministro rankas. ŠĮ 59 str. 3 dalis skelbia, kad kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams bei konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

Viltys nepasiteisino

Panašu, kad dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė yra nusiteikusi pabaigti saviveikla grįstos mokyklų vadybos erą ir padaryti viską, kad mokyklų direktorių skyrimas atitiktų modernius personalo atrankos principus ir galimybes. Juo labiau kad mokyklų vadovų atestaciją, į kurią daug vilčių dėjo ankstesni ministerijos vadovai, realios naudos vargu ar duoda. Tokios abejonės randasi kad ir iš tokių faktų: pernai Anykščių r. savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta vadybos ekspertų grupė, atlikusi Kurklių Stepono Kairio pagrindinės mokyklos vadovų privalomą atestaciją, pripažino, kad šios mokyklos direktorė Jūratė Kašinskienė netinka eiti pareigas. Po to, kai direktorė kreipėsi į ŠMM ir paprašė atlikti naują atestaciją, kita vadybos ekspertų komisija po tyrimo pareiškė, kad J.Kašinskienei reikia suteikti vadybinę kategoriją. Kurios komisijos išvados buvo subjektyvios, taip ir liko neaišku. Tiesa, Anykščių Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė rajono tarybos posėdyje prasitarė turinti žinių, kad „vyksta politinės peripetijos, kurios gali turėti įtakos apeliacijos komisijos sprendimams“.

ŠMM pasibaisėjo trūkumais

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio, dabartinė mokyklų vadovų skyrimo tvarka turi galybę trūkumų. Ji nėra orientuota į pagrindinių kompetencijų, reikalingų vadovauti mokyklai, patikrinimą; palieka daug erdvės šališkiems, o ne kompetencijomis grindžiamiems steigėjo sprendimams; per mažai įtraukia mokyklos bendruomenę; neskatina potencialių pretendentų ugdytis svarbiausių mokyklai vadovauti reikalingų kompetencijų.

Beje, apie modernią vadovų skyrimo tvarką pradėjusiems mąstyti ŠMM vadovams senosios tvarkos trūkumai pasirodė tokie dideli, kad net buvo bandyta stabdyti visus pagal senąją tvarką vykstančius mokyklų vadovų konkursus. Stabdyta gana išradingai – nesiunčiant į konkursus savo atstovų. Be jų konkursų komisijos jokių sprendimų daryti negalėjo. Vis dėlto savivaldybėms pavyko įrodyti, kad vadovai mokyklose dabar ypač reikalingi, todėl jų skyrimo procesas neturi sustoti.

Viceministras tikina, kad netrukus įsigaliosianti naujoji vadovų skyrimo tvarka bus daug modernesnė. Ji bus skaidresnė ir skatins konkursuose dalyvauti kuo daugiau pajėgių kandidatų. Kompetencijoms patikrinti bus pasitelkiami profesionalūs personalo atrankos specialistai, o skyrimas remsis aiškiai suformuluotomis, mokyklai vadovauti reikalingomis pretendentų kompetencijomis.

Vietoj testo – kompetencijų vertinimas

Naują mokyklos vadovų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimui vadovavęs švietimo ir mokslo ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis „Dialogui“ sakė, kad pagrindiniu pasikeitimu galima laikyti reikalavimą, kad visi asmenys, norintys dalyvauti konkursuose į švietimo įstaigų vadovus, greta kitų privalomų kvalifikacinių reikalavimų (išsilavinimo, darbo patirties ir kt.) turėtų ir nustatyta tvarka įvertintas, vadovauti mokyklai reikalingas kompetencijas. Jų įvairiapusis įvertinimas vyks pagal specialiai parengtą, šalies mastu bendrai taikomą metodiką (pokalbis, užduočių atlikimas, problemų sprendimo situacijos, darbas grupėje, testai ir kt.) ministerijos įgaliotoje kompetencijas vertinti institucijoje.

„Vienas iš svarbių šio vertinimo tikslų – padėti švietimo lyderiams tobulėti, todėl po vertinimo asmeniui bus pateikiamas išsamus jo vadovavimo mokyklai kompetencijų įvertinimas bei konsultacija, patarimas, ką ir kaip tikslingiausia toliau tobulinti“, – pasakojo G.Damijonaitis. Pasak jo, vertinimas truktų visą dieną, o kompetencijų įvertinimas galiotų ne mažiau kaip 3 metus. „Pabrėžtina, kad vadovavimo kompetencijų įvertinimas yra privalomo kvalifikacinio reikalavimo atitikties patikrinimas, bet ne kurio nors konkretaus konkurso dalis, – sakė ministro patarėjas. – Kitaip tariant, kompetencijų įvertinimas su konkursais nebus susietas nei laiko, nei organizacine prasme ir tiks dalyvauti bet kuriame konkurse.“

Vyksta bandymai

Nors naująją ugdymo įstaigų vadovų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų ministras dar nepatvirtino, galima drąsiai teigti, kad pretendentų kompetencijų vertinimo funkcija atiteks Gražvydo Kazakevičiaus vadovaujamai Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai (NMVA). Pasak ministro patarėjo G.Damijonaičio, tokia prielaida yra reali.

NMVA direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė „Dialogui“ patvirtino, jog kompetencijų vadovauti mokyklai vertinimo darbams NMVA intensyviai ruošiasi. Pasak M.Bilotienės, agentūroje įsteigtas naujas Mokyklų vadovų atrankos ir mokymo skyrius, jame jau dirba du darbuotojai. Dabar jie pristatinėja naujosios tvarkos projektus specialistams ir išbando, kaip tvarka veikia praktiškai.

Pasak G.Damijonaičio, naujoji mokyklų vadovų skyrimo tvarka įsigalios nuo liepos pradžios kartu su naujosios redakcijos ŠĮ. „Sieksime, kad švietimo sistemoje subręstų ir ugdymo lyderiais, gerais vadovais siektų tapti kuo daugiau žmonių“, – „Dialogui“ sakė ministro patarėjas.

Vytautas STRAZDAS, „Dialogo“ apžvalgininkas