Visada maniau, kad kažkas su ta mūsų tolerancija ne taip. Dabar supratau. Ji selektyvi. Žinau, labai jau gudrus tas žodis, tad tuoj pabandysiu paaiškinti.
Duodu pirštą nukirsti, daugumai iš jūsų teko girdėti / tarti, ir tikrai ne kartą, panašaus pobūdžio frazes: „Jai jau 60 metų, o rengiasi kaip piemenė – pažiūrėk, kokios spalvos paltas… oranžinis… ji, ką, mano, kad jai šešiolika?“ arba „Nesu nusiteikęs prieš gėjus, bet kam jiems eiti į gatves ir afišuotis – tegu sėdi namie“, arba „Tokia stora, o taip nemoka rengtis – galėtų tokių prigludusių palaidinių ir nedėvėti“… Ir visi šias frazes ištarusieji perklausti tikriausiai prisiektų, kad jie tikrai toleruoja senus žmones, gėjus ar storulius. Tiesa, su viena sąlyga – tegul šie žmonės gyvena „savo vietoj“, kitaip sakant, tegu neišsišoka.
Jei esi jauna ir graži, tau oranžinė spalva yra leidžiama, jei tradicinės orientacijos – gali eiti gatve susikibęs rankomis su mylimąja, jei liekna – gali rodyti visiems savo perdžiūvusią bambą. Bet jei turi „trūkumų“, privalai juos slėpti ir negadinti jais kitiems vaizdo. Kitaip sakant, gali būti koks tik nori – senas, gėjus, storas, šlubas, bet tik jei savo kitoniškumu nebadai akių kitiems.
Ar tai nėra selektyvi tolerancija ir skirtingų standartų taikymas „normaliems“ ir „kitokiems“?
Pripažįstu, tos mano pacituotos frazės gali pasirodyti net visai „normalios“ ir nė kiek ne diskriminacinės. Bet tai tik todėl, kad mūsų ausys prie jų taip pripratusios, lyg tai būtų mūsų gimtoji kalba!!!
Visas Žydronės LUKŠYTĖS straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Man patiko. Dar daugiau – ir aš taip galvoju.
Super parašymas – linkiu visiems pirmiausia ramiai perskaityti, tada gerai pagalvoti ir tik tada kalbėti apie savo tvirtus įsitikinimus ir vertybes…
Niekas nedraudžai gėjams eiti susikabinusiems už rankelių, galbūt kažką papiktintų du ar dvi besibučiuojantys ir besiglamonėjantys viešai. Bet demonstracijos, manau, nebūtinos. O jei dar, tai autoriei pasakysiu: esu nestandartinės figūros, ne kartą už išvaizdą nukentėjusi. Bet yra dar vienas dalykas: maždaug prieš 20 m., jau laisvėjančios Lietuvos laikais, Palangos vaistinėje paprašiau kontraceptinių vaistų. Tokio pavadinimo vaistiinkas, beje, jaunas vyrukas, net nebuvo girdėjęs. Kai nuėjęs išsiaiškino, sugrįžęs ironiškai šypsodamasis pasakė, kad nėra. O toji vypsena išdavė: moteriškaitei kurortiniame mieste prireikė tablečių… O pirkausi tik todėl, kad savo miestely neišdrįsdavau. Taigi, tyčiojosi iš manęs, turiu ir aš tokią teisę.
Nieko sau, tai norite, kad visuomenė pavirstų bedante ir akla: akis už akį, dantis už dantįir visi tapsime akli ir bedančiai? Nat tai tada Jums puikiai sekasi…
“rodyti perdžiūvusią bambą….” Šitaip straipsnio autorė rodo savo toleranciją tiems , kurie liekni? Gal dar apšauksime gydytojus,kurie prašo nutukusių ir turinčių antsvorį rūpintis sveikata, kaip netolerantiškus? Juk visi puikiai žinom, jog būdamas storas nebūsi nei sveikas, nei gražus, nei laimingas.Paklauskite apie tai Tamulytės, Dambrauskaitės, Jancevičiaus, Katunskytės …Įdomu, kiek ilgai tvertų autorės tolerancija, jei lėktuve trečdalį jos vietos užimtų įmitęs – prakaituotas, šnopuojantis,knarkiantis.
Ačiū, kad kažkas atsiuntė nuorodą, net nežinojau, kad mano straipsnis čia publikuojamas… :) Taigi, kaip supratote, būsiu šio straipsnio autorė :) Paaiškinsiu dėl “bambos”. Tai buvo tik vaizdi detalė, kuria norėjau parodyti, kad “perdžiuvusi bamba” šiais laikais toleruojama, o “riebalais aptekusi” ne, kadangi šiuo metu madoje lieknas kūnas. Tiek itin lieknas, tiek apkūnus žmogus gali turėti problemų dėl sveikatos. Klausimas, kurie šiais laikais susilaukia daugiau visuomenės netolerancijos. Man pačiai visi žmonės yra žmonės, kokios kompleksijos jie bebūtų. Ir per pastaruosius dvejus metus, kuriuos praleidau keliaudama po Pietų Ameriką, ne kartą teko sėdėti autobusuose šalia storesnių, knarkiančių, ne itin kvepiančių, vaikais apsikrovusių ir kitų “kitokių” žmonių. Ir, žinote, mano tolerancija visa tai “ištvėrė” :)) O tiksliau būtų pasakyti, kad jos netgi padaugėjo.
Šio penktadienio DIALOGE spausdinsim Ž.L.oponuojantį straipsnį.
tikra tiesa, kad su ta tolerancija KAŽKAS NE TAIP. Kartais pasyviai toleruojami akivaizdžiai šlykštūs dalykai. Netoleruojami dalykai, kurie niekam nekenkia: žmogaus nemadingas, neturtingas apsirengimas, jo savitumas, gal net keistumas. Bet juk dėl to NIEKAM NESKAUDA. Neturtingas žmogus (ypač vaikas) dažnai sulaukia paniekos, pašaipų, paniekinimo: viena ar kita forma. Mokykloje tai vyksta labai skaudžiai: neįmanoma,net mokytojams išgelbėti neturtingus vaikus nuo patyčių. Tiesiog akyse, viena ar kita forma, neturtingi vaikai paniekinami. Beje, paniekinami ir neturtingi mokytojai. O šlykštūs, nusikaltėliški turtingųjų poelgiai toleruojami. Tai, kaip čia yra su ta tolerancija?