Sostinės mokyklų pertvarka: lažintis niekas nenori

Ateinantis rugsėjis žada daug permainų sostinės mokykloms. Bemaž pusė jų turėtų pajusti reorganizacijos skonį. Mažai vaikų turinčias mokyklas planuojama sujungti, o dideles, dviem pamainomis dirbančias, skelti pusiau ir dalį moksleivių perkelti į naujas patalpas. Turi būti padaryti ir svarbūs keliasdešimties vidurinių mokyklų ateitį lemiantys sprendimai. Tačiau kad pokyčiai tikrai įvyks, retas miestelėnas eitų lažybų.

<…> Pernykštis Lietuvos sostinę valdančiųjų užmojis sutvarkyti miesto mokyklų tinklą sprogo kaip balionas – dar 2005 m. suplanuotą miesto mokyklų tinklo pertvarką Vilniaus taryba atmetė ir nukėlė ją į 2011 m.

Valstybės saugumo generolas Jurgis Jurgelis ironizuoja, jog ilgai besitęsiančių reformų priežastys yra dvi. Pirmoji – už reformų darymą niekas neduoda kyšių. „Daugkartiniai šalies sociologiniai tyrimai rodo, kad kyšis yra labai efektyvi priemonė tikslui pasiekti. Jei žinai, kam duoti ir kiek duoti (o sužinoti nesunku), tai devyniasdešimt ar devyniasdešimt penki iš šimto su kyšiu laimės. Bet už sėkmingas reformas niekas kyšių neduoda. Maža to, kartais duodama, kad reforma būtų nesėkminga“, – teigia J.Jurgelis. Yra ir antroji priežastis – tai reformatorių kvalifikacijos lygis. „Mūsų demokratija sudaro galimybes į valdžią patekti įvairiausio plauko tautos atstovams, tarp jų ir neišmanėliams, sukčiams, vėjavaikiams, šokėjams, kyšininkams ir pan.“, – aiškina buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas.

Vilniaus tarybos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Juzefas Kvetkovskis laikosi kitokios nuomonės. Jis mano, kad atidėti sostinės mokyklų tinklo pertvarką dar metams buvo logiška dėl kelių priežasčių. Pirma – Seimas dar tik svarsto, verta palikti Lietuvoje vidurines mokyklas ar ne, tad Vilniui skubėti jų naikinti kol kas neverta. Antra – Seimas dar neapsisprendė ir dėl miestų pakraščių mokyklos statuso. J.Kvetkovskio nuomone, šios nuo kitų mokyklų gerokai nutolusios ugdymo įstaigos taip pat turėtų teisę komplektuoti I–XII klases. Galiausiai – darbo grupė prie Švietimo ir mokslo ministerijos neva svarsto, ar nevertėtų tautinių mažumų mokykloms nustatyti dvigubai mažesnio – apie 15 – moksleivių klasėje vidurkio ir skirti didesnio mokinio krepšelio, kad jos galėtų pačios išsilaikyti.

Dar daugiau priežasčių, kodėl sostinės mokyklos pertvarkomos taip lėtai, paaiškėja sužinojus, kad aštriausios diskusijos verda dėl kelių pustuščių tautinių mažumų mokyklų – Joachimo Lelevelio ir Antano Vivulskio, kuriose mokoma lenkų kalba, bei rusakalbių Mstislavo Dobužinskio ir Lukiškių. Pažymėtina, kad bendras visose keturiose minėtose mokyklose besimokančių mokinių skaičius yra mažesnis už greta J.Lelevelio vidurinės stovinčios ir perpildytose patalpose vaikus lietuvių kalba ugdančios Antakalnio vidurinės mokinių skaičių. Nepaisant to, kad abiejų kaimyninių mokyklų projektiniai pajėgumai niekuo nesiskiria.

Reorganizuoti į gimnaziją bei pagrindinę mokyklą numatyta ir Antakalnio vidurinę, tačiau taip padaryti bus galima tik tuomet, kai dvi minėtos lenkakalbės mokyklos bus sujungtos ir abiejų švietimo įstaigų mokiniai mokysis A.Vivulskio mokyklos patalpose.

Perpildyta, todėl klases net vietoj tualetų įsirengusi Antakalnio vidurinė tokio sprendimo laukia jau 15 metų. Tačiau panašu, kad atlikti šias nesudėtingas mokyklų reorganizacijas Vilniaus tarybai yra ne mažiau sunku, negu pastatyti Nacionalinį stadioną, iškasti metro ar gatvėmis nutiesti tramvajaus bėgius.

Prieš metus pataisytas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrasis planas numato, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. turi būti reorganizuotos ne tik minėtos mokyklos.

Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.