Analizuodamas pernai vykusio pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus Nacionalinis egzaminų centras (NEC) konstatavo: „…skirtumai tarp mokyklų (ir klasių) Lietuvoje kelia grėsmę lygių mokymosi galimybių užtikrinimui“.
Miestų ir kaimų mokyklose įgyto pagrindinio išsilavinimo kokybė gerokai skiriasi. Taip yra Lietuvoje, taip yra ir visose Europos šalyse. Tokią padėtį lemia labai skirtingos mokymosi mieste ir kaime socialinės-ekonominės sąlygos.
Švietimo ekspertai ragina valstybes spręsti šias neteisingumo ir nelygybės problemas.
Ar Lietuva girdi šį raginimą?
Mokiniais iš kaimų pasipildžiusios miestų mokyklos – akivaizdžiausia pastarąjį dešimtmetį vykstančios švietimo sistemos pertvarkos pasekmė. Statistikos departamento duomenimis, 2000–2001 mokslo metais Lietuvos miestuose mokėsi 76 proc., o 2007–2008 m. m. – jau 89 proc. šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Jei ne 2008 m. pakeista bendrojo ugdymo mokyklų skirstymo pagal gyvenamąją vietovę tvarka, statistikos specialistams tektų pripažinti, jog šiais mokslo metais miesto mokyklose mokosi daugiau nei 90 proc. Lietuvos moksleivių. Tačiau ir be to akivaizdu, kad šalies švietimas per pastarąjį dešimtmetį susitelkė ir toliau telkiasi miestuose. Antai Jonavos r. savivaldybėje gyvenantys vaikai įgyti vidurinį išsilavinimą gali tik dviejose rajono centre esančiose gimnazijose. Nedaug padėtis skiriasi Utenos ir dar keliuose rajonuose. Ir panašu, kad tokių savivaldybių – kaip ir kaimo vaikus į miestų mokyklas vežiojančių geltonųjų autobusiukų – Lietuvoje tik daugės.
Tokios tendencijos kaimo gyventojų nedžiugina. Ir jų liūdesys, atrodo, yra visai pagrįstas.
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
Taip – būti bedarbiu – realiausias variantas jaunajai kartai jei nuspręs likti LR. Mokyklose manau reikėtų įvesti kursą kaip išgyventi neturint oficialaus darbo ir negaunant algos. Galėtų pasidalinti savo patirtimi kontrabandininkai, narkotikų prekeiviai prostitutės, vagys, nusikaltėliai. Aš beje, tapęs turistų klubo nariu esu išklausęs kursą kaip išgyventi gamtoje ir net ekstremaliomis sąlygomis, savaites ir mėnesius be algos ir net be įprasto mums Maximinio maisto… Gal ši patirtis kam naudinaga būtų?
Tai galėtų savo kailiu išbandyti ŠMM UPC IR NEC projektų kūrėjai. Net ES finansavimo nereiktų. Patvirtinus projektą-visi turėtume vienodas išgyvenimo kompetencijas.
Tikrai…kokių tik šalių ir valstybių juodraštinius projektus mūsų ,,necai” ima už pagrindus ir žaidžia smegenų pudrinimo žaidimus už europines lėšas. O kokia reali nauda mūsų jaunajai kartai? Akivaizdžiai žlunga LR švietimas. Tokie projektiniai žaidimai nesukuria tikrumo pagrindo švietimo sistemoje, bet daro ją atgrasia ir nekeliančia pasitikėjimo. Greit lietuviai emigruos ne tik į aukštasias mokyklas užsienyje, bet ir į gimnazijas. Vaikai ne triušiai ir ne laboratorinės pelės.
Tai kas liks lietuvoj?…Negi runkelių laukas….Panašu.
bėda, kad ir tų runkelių nebeliks, reikės juos importuotis iš trečiojo pasaulio šalių…