Teisių ir galimybių tinkamai neišnaudojo

Naujųjų mokslo metų išvakarėse Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) pareiškė, kad valstybė vykdo profesionalių muzikų naikinimo strategiją, kad akademija jau antrus metus priversta savo kailiu bandyti naująją stojamųjų egzaminų sistemą, „kuri ne vienam talentingam jaunuoliui užkirto kelią į studijas Lietuvoje, o daugelį stumte išstūmė į užsienio aukštąsias meno mokyklas“. „Universitetinės muzikos studijos skausmingai pakliuvo po bendru reformos buldozeriu. Šis taip garsiai burzgia, kad reformatoriai negirdi (ir, deja, nė nenori girdėti) akademinio muzikos pasaulio žmonių nuomonės, siūlymų, apeliavimų“, – tvirtino LMTA („Švietimo rentabilumas – kelias į demokratijos saulėlydį“, „Dialogas“, Nr. 31).

Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dėl šiųmečio priėmimo į muzikos studijas yra kitokios nuomonės.

2009 m. studentų priėmimo į menų srities studijų programas tvarkai buvo pateikta priekaištų. Todėl švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė šiai tvarkai tobulinti. Darbo grupės rekomendacijos buvo nuosekliai įgyvendintos.

Šiais metais organizuojant priėmimą į menų studijas labai daug kas buvo atiduota į pačių aukštųjų mokyklų rankas. Jos turėjo susėsti ir sutarti dėl daugelio dalykų. Darbo grupės siūlymu 2010 m. stojančiųjų į muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių studijų programas stojamieji egzaminai buvo vertinami reitingavimo būdu ir pačios aukštosios mokyklos sutarė dėl konkursinio balo skaičiavimo dedamųjų ir jų svorių: stojantiesiems į universitetinių muzikos studijų krypčių programas konkursinį balą sudarė ne tik stojamojo egzamino, lietuvių kalbos brandos egzamino įvertinimai ir užsienio kalbos metinis pažymys (kaip teatro ir kino bei šokio krypčių grupei), bet ir muzikologijos brandos egzamino įvertinimas, kuris, skaičiuojant konkursinį balą, prilyginamas valstybiniam brandos egzaminui.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nustatė tik bendruosius konkursinio balo skaičiavimo principus, apimančius reikalingų brandos egzaminų skaičių ir jų svorį konkursiniam balui, stojamųjų egzaminų svorį konkursiniam balui ir bendruosius organizavimo principus. Aukštosios mokyklos pačios sudarė vertinimo komisijas, pasiskirstė atsakomybę už konkrečių egzaminų organizavimą ir sąlygų sudarymą, nustatė stojančiųjų vertinimo kriterijus. Komisijos taip pat sutarė dėl stojančiųjų vertinimo rezultatų norminimo. Tačiau iš kai kurių pasirodžiusių komentarų darytina išvada, kad dalis komisijų nesutarė dėl vertinimo kriterijų bei aiškiai nepasinaudojo ta atsakomybe, kuri buvo suteikta. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius artimiausiu metu ketina susitikti su komisijų vadovais ar atstovais ir aptarti šiuos klausimus.

Tam, kad į menų studijas įstotų talentingiausi, šiemet buvo įvesta vadinamoji „grantų“ tvarka. Juos aukštosioms mokykloms skyrė bendra ŠMM ir Kultūros ministerijos komisija, atsižvelgusi į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu ir aukštųjų mokyklų pateiktas paraiškas grantams gauti. Kultūros ministerija specialiai šiam tikslui apklausė nacionalinius ir muzikos teatrus bei koncertines įstaigas. Tenka apgailestauti, kad paraiškų grantams buvo nedaug – neišnaudotas net maksimalus galimas grantų skaičius – 100 universitetams ir 70 kolegijoms. Įvertinus gautas paraiškas pagal iš anksto paskelbtus principus universitetams buvo paskirstyti 67 grantai, o kolegijoms – 6 grantai. Tačiau dalis aukštųjų mokyklų nesugebėjo grantais tinkamai pasinaudoti. Apie tai galima spręsti iš stojusiųjų atsiliepimų bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos administracijos atstovų pareiškimų.

ŠMM iš tikrųjų yra nustačiusi labai aukštą, lyginant su kitomis studijų kryptimis, norminę studijų kainą menų studijų kryptims. Norminė kaina yra maksimalios lėšos, kurias valstybė moka aukštajai mokyklai už valstybės finansuojamą studentą. Ši kaina skaičiuota objektyviai, atsižvelgiant ir į tai, kad menų studijose yra labai daug, lyginant su kitomis studijomis, individualaus dėstytojo darbo su studentu. Palyginimui galima pasakyti, kad už besimokančius menų konservatorijose valstybė moka daug daugiau nei už besimokančius „paprastose“ gimnazijose. Kita vertus, pati aukštoji mokykla gali nusistatyti žemesnę kainą, jei nori priimti daugiau mokančių studentų. Ji turi teisę nuo dalies ar visos įmokos atleisti į valstybės nefinansuojamą vietą įstojusį studentą, jei mano, kad jis yra ypač gabus, ar dėl kitų įvardytų priežasčių. Kol kas šia galimybe Lietuvos muzikos ir teatro akademija nei pernai, nei šiemet nepasinaudojo.

Diskusijos apie šių metų priėmimą sukasi išimtinai apie stojimą į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, į su muzikiniu rengimu susijusias programas. Iš to darytina išvada, kad LMTA tinkamai nepasinaudojo šių metų pakeitimais priimant į muzikos krypties studijas, neišnaudojo pakeitimų suteiktomis galimybėmis bei aukštajai mokyklai autonomijos suteiktomis teisėmis.

Nerija PUTINAITĖ, švietimo ir mokslo viceministrė