<…> Šiandieninę Lietuvos pedagogų šeimą sudaro trijų kartų atstovai: vyriausieji – pradėję pedagoginį darbą dar sovietmečiu, jaunesnieji – baigę sovietinę mokyklą, bet dirbti atėję jau Nepriklausomybės metais, ir jauniausieji – tikri Nepriklausomybės vaikai.
Vyriausieji, paveikti sovietinės tradicijos, profesinėmis sąjungomis dar netiki. Vidurinioji karta atsargiai stebi, kas vyksta, o jauniausioji karta paprasčiausiai nežino, kas ta profsąjunga yra.
Ilgokai nesupratau, kodėl žmonės, pakalbinti stoti į profesinę sąjungą, pirmiausia klausia: „O ką ji man duos?“
Pasibaigus visuotinio deficito laikotarpiui, baigėsi ir gėrybių dalinimo era. Tačiau mūsų mąstymas nepakito, sakyčiau, mūsų vartotojiškas poreikis ką nors gauti netgi dar labiau sustiprėjo.
Klausimas turėtų skambėti visiškai kitaip: „Kuo man profesinė sąjunga bus naudinga?“ O naudinga ji tuo, kad ne politinės partijos, o būtent profesinė sąjunga yra tas sargas, kuris diena dienon stovi dirbančiųjų teisių ir interesų sargyboje.
Visas Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės Jūratės VOLOSKEVIČIENĖS straipsnis – „Dialoge“.




![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)






























LR DK ir jo išmanymas geriausiai dabar stovi dirbančiųjų sargyboje…
Bet ar visi tą DK gerai išmano? Ar visi darbdaviai jo laikosi? Jei jo būtų laikomasi, nebūtų nei darbo ginčų, nei teismų, nei skraudžiamų žmonių. Būtent profsąjungos ir priverčia laikytis įstatymų.
valdžios nepaklūsta – kai dirbantieji pakankamai atkakliai kovoja ir kai ta kova įgauna masinį pobūdį valdžia labai nenorom padaro kokią nuolaidą, smulkią reformėlę ir kt. Gaila, kad J. Voloskevičienės profsąjunga labai maža. Ryškiai per maža, kad galėtų kuo nors pagasdinti ŠMM ar vyriausybę. Dėl to jai ir leidžiama beveik nevaržomai reikštis. Gi LŠDPS naudojant juodasias techno;ogijas buvo aktyviai skaldoma, kompromituojama, naikinama…
Oho! Ką reiškia “leidžiama nevaržomai reikštis”? O kas jai gali uždraust? Ji ne iš tų, kur leidžia ant sprando užsėst. Žodžio kišenėj neieško, įstatymus žino, todėl jos kai kas ir privengia, o kai kas ir purvais padrabsto.
na, atsiprašau – ne leidžiama, bet netrukdoma, nes ji kol kas – nepavojinga. Tegul susiburia aplink J. Voloskevičienę ne keli šimtai o koks 20 tūkst. mokytojų manau valdžios požiūris į ją stipriai pasikeis – net nelaimingas atsitikimas koks su ja visai – realus būtų… JUk Kedžio byloje , kurios niekaip neišaiškina mūsų teisėsauga lavonų vis gausėja – bene aštuoni jau susikaupė…
Daug ar mažai, svarbu, kad dar yra susipratusių mokytojų, kurie nebijo save ginti profsąjungoje. Ir reikėtų vienąkart baigti tuos “daug narių”, “mažai narių”…Juk visos profsąjungos siekia to paties tikslo, kad MOKYTOJUI būtų geriau. AČIŪ JŪRATEI! OLŠDPS ne juodosios technologijos, bet tarpusavio intrigos, pavydas supjudė…Nepasidalino valdžia? Pinigais? Bet tai jau ne mūsų, o jų vidaus reikalas.
Man tai primena pasakėčią, kai varlė pamačius didelį jautį, norėjo pasidaryti taip pat didele. Pūtėsi, pūtėsi kol nesprogo. Taigi nebūkim juokdariai :) Ir jau tikrai “jauniausioji karta paprasčiausiai nežino, kas ta profsąjunga (LMPS) yra”. :) Ar žinote, kaip su jais kalbėtis? Bendrauti su šios TV, PC, i-Pad, Y kartos atstovais? Surinkus http://www.lmps.lt nuolat rašo “Puslapis dar nėra papublikuotas”? Tai gal jau laikas “PApublikuoti”? De nihilo nihil fit – [Lucretius] iš nieko niekas neatsiranda.
o kuo skiriasi klausimas “ką ji man duos” nuo klausimo “kuo ji man bus naudinga”?
vėl kartoju – profsąjungos niekam nieko neduoda ir niekam nėra naudingos – tai profesinės organizacijos į kurias susibūrę dirbantieji gina save nuo darbdavių savivalės. Tai, kad Jūratė bando ginti visus – gražu, bet kvaila. Kol profsąjungos bus tik delakratyvaus pobūdžio ir nesusikurs rimtų organizacijų kaip Anglijoje ar Vokietijoje, tol darbdaviai galės krušti dirbančiuosius kaip nori ir nepaisyti jokių pažadų ar susitarimų – gal dar prisimenate su profsąjungom pasirašytą susitarimą dėl mokytojų atlyginimų didinimo. Pasirašė jį po streiko. Deja, profsąjungos nepajėgė išreikalauti, kad valdžia savo žodį tesėtų. Streiko metu prezidento pensija buvo 6000 litų. Dabar, nepaisant “baisios” krizės ji jau 8600 litų. Kiek per tuos trejus metus padidėjo mokytojų atlyginimai, nors vyriausybė buvo prižadėjusi juos didinti? Kiek žinau jie daugeliui gerokai sumažėjo. Į profsąjungas būtina burtis visiems. Ir streikuoti reikia visiems, o ne porai tūkstančių Žemaitijos mokytojų. Tada rezultatai bus.
Kai mano kompiuteris paprašo, ta svetainė atsidaro be problemų.
1. Svarbu ne ūgis, bet smūgis.
2. LMPS turi daug daugiau narių nei kai kas norėtų.
sėkmės Jūratei ir LMPS – aš jai nieko blogo nelinkiu. LMPS nariai – šaunuoliai. Norėtusi, kad jais būtų visi mokytojai.