<…> Mokytis – reiškia sunkiai dirbti. Tokia buvo visų ir kol kas tebėra kai kurių Lietuvos mokyklų nuostata. Ta nuostata padėjo išugdyti kartų kartas išsilavinusių, darbščių, sumanių, išradingų žmonių. Deja, kituose kraštuose teko aplankyti ne vieną mokyklą, akcentuojančią ne sunkų darbą, o socializaciją, bendravimą. Mokyklos skelbiasi ugdančios kūrybingumą, pozityvų požiūrį į šeimą, savo šalį. Tai nėra blogi dalykai, bet pamatas turėtų būti darbas, tiesa?
Visas Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo BURGIO straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
Jau seniai aišku,jog viena didžiausių švietimo reformos klaidų yra nuo pirmos klasės neugdomas supratimas, jog mokymasis yra darbas, o kiekvienas darbas turi būti įvertinamas ir labai aiškiai bei griežtai, o ne visokiomis p.p arba “saulytėmis”. Dabar mokinys pradinėje mokykloje liūliuojamas,glostomas, oficialiai nurodoma, jog visi šimtu procentų padarė pažangą (mokytojas kitaip negali elgtis),o atėjus į vidurinę pakopą paaiškėja, kad neskaito, raidžių nepažįsta. ir pabandyk priversti dirbti, įdėti pastangų, kai ketveri metai jau suformavo mokinio požiūrį į mokymąsi. Todėl mūsų visuomenėje darbdaviai ir pasigenda atsakingų darbuotojų, nes mokykla “pataikauja”, ypač dabar vaikydamasi “krepšelių” mokiniui,be jokių pastangų tūkstančiai gauna Brandos atestatą ir išeina į gyvenimą neišmokyti dirbti.
Čia ir yra dabartines mokyklos blogybe,neišugdomas atsakomybes ir pareigos jausmas,o visos institucijos gina aštoniolikmetį tinginį
Prieš rugsėjo pirmąją pasipylė straipsnių apie mokyklą ir jos šiandieninę situaciją.Ne tik p. Burgis, bet “Bernardi-
nuose” A. Navickas, L. Jakimavičius diagnozuoja švietimo sistemos ligas. Pasigendama laisvos, kūrybiškos,o ne tik egzaminui reikalingų žinių “prifarširuotos” asmenybės ugdymo. Deja,to mokytojo neišmokys jokia metodinė medžiaga, atnaujintos programos, ŠMM reformos.Mokytojas arba yra originali, laisva, improvizuojanti asmenybė, arba nėra. Ir graudu, bet tenka konstatuoti, kad tokių nedaug.Ir ne atlyginimai čia kalti, kad nemaža dalis nejaučia poreikio keliauti, lankyti teatrus, parodas,netgi skaityti.Tai kasdienybės žmonės, pilkos pelės, neturinčios oratorinių gebėjimų, neprikaustančios dėmesio,kaip jaunimas pasakytų, “be šarmo”. Taip, dalykinių žinių pakanka, bet jos lemenamos, nevaldant auditorijos, metų metais nenustebinant mokinio jokiu minties kryptelėjimu į šalį.Ypač daug beveidžių mokytojų per Nepriklausomybės dvidešimtmetį “prikepė” VPU.Ir negali šios ugdymo įstaigos apkaltinti, nes tokia “darbo medžiaga” buvo priversti tenkintis, tiesiog norėdami išgyventi.Tad toli mums iki pirmojo Nepriklausomybės laikotarpio šviesuolių, kai mokytojas žibėjo elegancija, erudicija, dvelkė paslaptimi, prikaustydavo ne tik žinojimu, bet ir žaismingumu.
Mano manymu, korepetitoriavimas toliau plis, ir nieko čia niekas pakeisti negali ir negalės. Tik aukštoji mokykla – štai kas domina tėvus ir vaikus. Visiškai jiems pritariu. Kas iš tėvų norėtų, kad vaikas taptų proletaru, su kuriuo privatininkas darbdavys elgiasi kaip su vergu (pavyzdžių apstu). Iš kitos pusės, yra korepetitorių, kurie tiesiog plėšikauja, jie skelbiasi esą labai išsilavinę, puikiai parengia egzaminams ir pan. Bet – jie imasi “mokyti” ne bet ką, o atsirenka gabiausius, kurie dar nori užsitikrinti ir pasitikrinti savo žinias. Tokie vaikai puikiausiai išsiverstų ir be pagalbininkų, bet tėvai moka pinigus… Aš asmeniškai kasmet konsultuoju vieną, du ar tris abiturientus, ir nesu paėmęs nė cento. Kolegos bado pirštais ir suka savo rodomąjį ties smilkiniu… Toks gyvenimas. Pinigų lupimas už vaiko pamokymą papildomai, ypač jei jis pats to nori, man primena prekybą vaikais.
Gerb.Bronislovai, džiaugsmas apima krūtinę, kad yra bendraminčių. Keliu į viršų abi rankas ir sakau:mokytis yra sunkus darbas, o ne lengvas pasivaikščiojimas mokyklos koridoriais.Šiandien reikia mokinio paklausti, ne kur mokaisi, o kur dirbi.
Pagarbiai, Miša Jakobas. Vilniaus Šolomo Aliechemo vid. m-los direktorius
Niekus kalbat, jei mokyčiau papildomai ir dar už dyką visus to norinčius, tai paros neužtektų. Kol penktadienį po darbo kavinės terasoje išgėriau su drauge kavos puodelį, 2 būsimi privatukai paskambino – abu dar vienuoliktokai, bet pas mane prieš dvejus metus reikia užsirašyti, kitaip vietų nėra. Ir apskritai – palikit tuos korepetitorius ramybėj, nė vieno maiše surišto į privačią pamoką neatsitempiam, tad ne jūsų reikalas, kam ir kiek tėvai pinigų moka. Savo nosies žiūrėkit.
Vėl prasideda ŠMM inicijuota akcija – KOREPETITORIAI -DIDŽIAUSIAS BLOGIS? Kiek galima tas nesąmones rašyti? Jei prie VBE įvertinimo mes pridedame nuo 20 iki 40 balų (ne taškų!)ir jūsų vaikui nereikės dėl to per studijas kasmet mokėti 10 – 20 tūkstannčių – argi tai neapsimoka? Mokykla moko gyvenimui, korepetitoriai – egzaminui. JŪsų teisė rinktis.
Įdomu, kur mokosi ir mokysis ministro vaikai. Tikriausiai presižinėje mokykloje, antraip korepetitorių tikrai reikės…
nera ko pykti ant korepetitoriu, jie uztaiso kai kuriu „ale mokytoju“ klaidas ar parengia egzaminui,
Emigracija – kada pagaliau jaunam mokytojui – 30-45 metu mokytojui nereikes sukti galvos ka daryti, jei ryt poryt jo mokykla uzdarys ar vaiku sumazes, o vadovas pensininka dirbti paliks, o pastarasis po protezus kikens „vaziuokit airijon salotu rauti“ juk isvaziuoja jaunas zmogusa ir issiveza vaikus, arba juos gimdo ne lietuvai.. jei ir toliau mokykla bus tik mezganciu bobuciu rinkinys, o ne socializacijos mokanti kalve, kur mokymasis – darbas , nuo pat pirmuju dienu vertinamas rimtai, ir mokymas bus atliekamas remiantis naujomis idejomis, technologijomis (garbiosios virbsalus ir protezus valdo, o ne naujas technologijas. Kai kam pikta ant sovietmecio, bet garbiosios tada turejo galimybe dirbti, nereikejo niekam nieko irodineti, turejo pagarba, kuria pacios uzmuse, ir sulaukus uztarnauto poilsio eidavo namo anuku ir gel;iu auginti… o dabar…. mokymo procesas – pasityciojimas, jaunesnis kolega – patyciu objektas, kuriam nuolat siuloma „isvaziuok ir vaikus issivezk“ – dirbti nebereiks, nes vaiku neliks…..
Mane irgi apima toks pats jausmas,kaip Jus gerb.Miša.džiaugiuos.tikiuos,kad šiuos žodžius išgirs ir mokiniai, bei jų tėveliai. aišku, yra ir tai suvokiančių, bet tikrai ne dauguma.
(Vilmai)pati esu iš jūsų minimos 40mečių kartos, bet ne visai su jumis sutinku. ne pagal pensijinį amžių,o pagal darbo kokybę reikia vertinti mokytojus.yra gebančių dirbti tiek pensininkų,tiek jaunų mokytojų. taip pat yra ir negebančių (ar nenorinčių)dirbti abiejose amžiaus kategorijose.tad reiktų rinktis kitą matą matuoti mokytojų darbo kokybę, bet tikrai ne amžių (tai dar ir diskriminacija pagal amžių kvepia). o panosėje turiu pavyzdį, gimnaziją savo mieste.visi tėveliai prašo administracijos,kad tik jų vaikeliui kliūtų 70metis matematikas, o ne gerokai jaunesni kolegos.žino,kad tada korepetitorių nereikia.
dėl korepetitorių.nesuprantu,kai savo mokomą mokinį mokytojai papildomai konsultuoja už pinigus.man ranka nekyla imti.bet jei tėveliai nori vaikui suteikti papildomų įgūdžių, ypač jei vaikas lėtesnis ar nėra gabus, kad egzamine galėtų konkuruoti su gabesniais, kodėl gi ne.tik kartais tuo vaikai naudojasi, per pamoką nedirba tiek kiek galėtų, nes pas korepetitorių išmoks. tada tikrai ne korepetitorių linkėčiau tėveliams samdyti.neesu prieš korepetitorius, bet manyčiau,tie mokytojai turėtų būti tik korepetitoriais.tokia mokytojų specializacija tikrai reikalinga ir turėtų paklausą.
Atsakymui: visiškai pritariu Jūsų nuomonei. Todėl manau, kad mokyklose visi pedagoginiai darbuotojai turėtų dirbti pagal terminuotas darbo sutartis (ar kadencijas, ar įvesti rotaciją)
Br. Burgis nera mates vidutines kaimo mokyklos. jis ruosia specialistus uzsienio saliu universitetams. apie Tevyne cia jokios kalbos nera. Kad mokymasis darbas ir gana sunkus – savaime aisku. bet deja to nesuprato nei vyriausybe nei SMM Tad daugumoje mokyklu bardakas o geriausieji varo i Liceju KTU gimnazija o veliau i ES universitetus. LR is to beveik jokios naudos..
nebūkit juokingi, gerbiamieji. Mūsų šalyje mokytojų rotacija būtų atsikratymas tais, kurių administracija nemėgsta arba tais, į kurių vietą nori įdarbinti pažįstamus.Juk čia Lietuva…
“Auginame beraščių kartą” – Br.Burgio pokalbis su Lryto žurnalistu šios dienos laikraštyje. Verta paskaityti. Daug teisingų minčių, tačiua pats pokalbio pavadinimas verčia suklusti. Ar tikrai auginame beraščių kartą?
pritariu pilieciui, terminuotom sutartim is mokyklu keliauja iniciatyvus, projetktus kuriantys mokytojai – jie neduoda ramybes vadovams, elgiasi ne taip kaip reiketu…
saves neivardijusiam galiu pritarti tik tieek, kad mano pacios mokytoja uzgeso tik pries pusmeti, pas ja norejo visi, bet darbo patirtis rodo, kad tokie 70-meciai – retenybe . isimtis taisykleje, mat 9 is 10 garbiuju 5 min pries skambuti susideda rakandus ir skubinasi lauk is klases.. o kam tie projektai, idomesne medziaga – bereikalingas galvos skausmas… tarp 35-45 metu nevyke mokytojaI – TIE , kurie nuejo ten kur liepe ar pageidavo tevai, bet nuo 1992 metu nebera paskirimu, darba gausi per pazintis, tad tokie ir gadina vaikus.. platina gimines rata, nors vaikai tokiu neprisimena, nepasigenda ir nieko is ju negauna
“Auginame beraščių kartą”, “Tikroji emigracijos tragedija”…Kai buvau mokinukas, vis nugirsdavau kalbas apie kartų konfliktą: paaugliai ir vyresni nebeklauso “senių” ir vaikšto neaiškiais keliais. Dėl emigracijos mokiniai visiškai nekalti, iš viso neaišku, kas čia kaltas. Ne pirmas kartas Lietuvos istorijoje. O štai dėl beraščių čia B.Burgis perlenkė arba lryto žurnalistas taip įvardijo pokalbį. Pavadinkim visus seimūnus vagimis – ar tai bus teisinga? Ar visi mokinukai beraščiai? O kas nustatė mokytojų-tinginių skaičių? Pažįstu kai kurių mokyklų direktorius, kuriuos reikia tuoj pat vyti iš mokyklos, bet tai nereiškia, kad visi ar bent dauguma tokie. Gana dažnai “seniai” pasijunta labai protingi, tik bėda, kad po laiko. Kažkada ėjo, plušėjo, dirbo beprasmiškus darbus, tik staiga pamatė, kad mokiniai (kartu su švietimo sistema) keliauja ne ten, kur jie nori. p.Burgi, tą patį Jūs kalbėtumėte dar po 20 metų. Niekur neužtikau parašyta (kito būdo sužinoti nėra), kad žmonijos istorijoje buvo nors koks laiko tarpelis, kai visi nepaprastai norėjo mokytis, buvo raštingi, žingeidūs, išradingi. Jei taip būtų, būtų neįdomu gyventi, ar ne?
Ponas Burgis teigia, kad Kaune yra 100 blogų mokytojų. Paskaičiuokite, p.Burgi, kiek Kaune jūs jų pažįstate. Bijau, kad tikrai mažiau negu 100, nes iš savo gimnazijos į kitas mokyklas niekada neišeinate. Bet išvadas apie kompetenciją gebate daryti net akyse neregėjęs. Skleisdamas tokią demagogiją, renkatės sau geriausius Kauno mokinius. Deja, jūsų propagandos mašina vis dar veikia. Bet sklinda gandas, kad iš jūsų gimnazijos mokiniai jau pradėjo bėgioti. Sakysite, kad tik tie, kurie “nepaveža”. Bet faktai byloja ką kitą. Keli olimpiadininkai, keli į licėjų(pats minėjote). Gal Danijos karalystėje kažkas supuvo? Gal tas, minėtas šimtas, iš jūsų gimnazijos?
Daryti kokias nors išvadas “iš akies” – nesolidu. Ką nors teigiant reikia nurodyti, kuo remiantis taip teigiama.
Ponas Burgi, o gal tarp to 100 blogų mokytojų ir Jūsų mokyklos lituanistai? Mokiniai, išėję į Jūsų vadovaujamą mokyklą, labai jais skundžiasi. O dar pažiūrėkite tuos prieštvaninius testus, kuriais neva tikrinami stojančiųjų gebėjimai – tie testai neatitinka jokių dabartinių programų ir standartų, taip kaip ir visas gimtosios kalbos mokymo procesas Jūsų mokykloje. Turite susirinkę pačius geriausius mokinius, tai jie vis tiek egzaminus išlaiko, kad ir kiek juos žlugdytumėte iš gimtosios kalbos.
Ten rūpi tik tie mokiniai, kurie olimpiadų auksą semia. Visi kiti tame žaidime tik statistai. O koks pasaulinis auksas su lietuvių kalba?
Mūsų švietimo sistema ugdo vartotojus, ir dvasine, ir materialia prasme.Rezultatas: protingų, bet savanaudžių politikų, teisininkų, gydytojų klanai. Elitiniai mūsų švietimo sistemos ugdytiniai taip darbščiai “suvartojo Lietuvą”,kad tiems, kuriems moralė, draugystė ir empatija buvo svarbesnės vertybės,nei nuoseklus savų tikslų siekimas, tėvynėj neliko oro.
Mūsų šalyje yra iškreipta vertybių sistema. Jeigu norime išlikti kaip tauta, turime vaikus mokyti ne darbštumo, nes darbštūs buvo ir hitlerininkai, o atsakomybės,vienybės, moralaus bendravimo ir tolerancijos.Bet to pirmiausiai turi išmokti bendruomenė, taip pat ir mokytojai.
dirbti dirbti ir dirbti, nes darbas sukure zmogu. Ar ne marksistine fraze norejo pacituoti Burgis? Galime cia sau gincytis, bet per ta darba mes tik nualiname savo vaikus. Rezultatai statistikai-tikrai grazus. Bet tik statistikai, o ne gyvenimui. Pastebejau, kad kitu saliu vaikai ir pasvajoti turi laiko, ir siaip sau kiurksoti kazka mastant, nes to labai reikia paauglystei. O musu vaikai, 6-7 val. intensyviai dirbe mokykloj, kiek dar turi namu darbu atlikti? Tevai jau ilsisi po darbo, o vaikai dar skaito, sprendzia, anglu zodzius kala. O jei dar pas korepetitoriu lankytis reikia? Taigi, antzmogiai tie musu darbstus vaikai.
Įdomu, ką ponas Burgis laiko darbu.
Kaip suprantu savimonės lavinimas, dvasinis tobulėjimas, moralinių imperatyvų tobulinimas, sugebėjimas apmąstyti ir įvertininti visuomeninius įvykius į darbo kategoriją neįeina? O argi tai ne darbas? Ne pats sunkiausias darbas, kurio nesugebančios atlikti asmenybės geriausiu atveju užgula prichoterapijos kabinetus?
Gyvename taip blogai todėl, kad senos vertybės pasirodė netinkamos. Ar versti uoliai jų laikytis mokykloje nereiškia danaidžių darbo – pragare jos stropiai pilsto iš tuščio kubilo į kiaurą, tik kokia nauda iš to – išskyrus asmeninę satisfakciją? Kada mokyklos galės išugdyti mąstančius ir sugebančius atsakyti už savo veiksmus žmones, o ne automatus? Pasižiūrėjus vaikų-talentų laidas visi jie kalba klišėmis – kažkieno kito straipsnių antraštėmis, svetimomis sentencijomis.
Uolumas gali atsirasti tik po savimonės atbudimo. Gyvename pereinamuoju laikotarpiu, kai visi tikisi pokyčių. Tik tie pokyčiai turi būti daromi atsakingai.
tik ka skaiciau straipsni apie emigracija. Visi pyksta, kad tauta nyksta. Isivaizduokit, jie grizta visi rytoj-puse milijono. Kur jiems dirbti, a? Tad gerai, kai tokioj situacijoj jie isgyvena ir prasimaitina. Gris ju vaikai, issilavine, teisingi, bet mes turime sukurti jiems patrauklia Lietuva.
JOA: esat svajoklė. Pasakykit nors vieną pavyzdį, kai emigracija kurią nors valstybę išgelbėjo. Tai baisi nelaimė valstybei. Dėl jos kol kas galvos niekam neskauda. Lauksit išsilavinusių ir teisingų lietuvaičių, grįžtančių į tėvynę? Betgi taip nebus, niekada taip nebuvo. O gal Jūs turite statistiką, kiek lietuvių ir jų palikuonių grįžo į Lietuvą po pirmos ir antros emigracijos bangos? O kuo turėtų skirtis trečiosios bangos pasekmės nuo dviejų pirmųjų? Šalia vagių, nusikaltėlių ir kitokio plauko padugnių emigruoja patys šviesiausi protai, kurie galėtų darbuotis Lietuvoje. Bet kam tai rūpi?
…musu seima (mama-tetis-dukra 15m.) zadam gristi i Lietuva. Po metu. I provincija. Kur, beje, sunku rasti darba. Mokytojai, ar padesit dukrai iveikti mokymosi sunkumus, skirtumus? Po penkeriu metu mokymosi svetur? Ar teks pasikliauti korepetitoriais? Juk gris ne pradinuke. Ir antraja svetima kalba teks, matyt, pradet mokytis nuo nulio. Klausiu be ironijos.
Optimistei: jei būtų proga, mielai mokyčiau Jūsų dukrą. Lietuvėlė nėra didelė, bet surasti žmogų be adreso ir pavardės vistiek labai sunku.
“…ramybės pastaruoju metu man neduoda dar viena mintis. Į mokyklas ateis daugybė gerų vaikų, bet ateis ir nemažai blogų mokytojų. Štai svarstau, kiek Kaune pavyktų suskaičiuoti visiškai blogų mokytojų – gal kokį šimtą. Mane jaudina, kad iki šiol nėra sistemos, kaip pasiekti, kad gero vaiko nemokytų blogas mokytojas. Valstybei svarbu tik tai, kad visi būtų socialiai saugūs ir apsaugoti. O kas apsaugos vaiką nuo netikusio mokytojo?
Visi tie aiškinimai, kad švietimo sistema bloga, atlyginimai maži, leidžia visiškai nevykusiems mokytojams gerai gyventi. Jie guodžiasi, kad yra skriaudžiami, jog valstybė tokia ir anokia. Kažkodėl neklausiama: žmogau, juk tu esi netikęs mokytojas, tavęs prie mokyklos nereikėtų prileisti per patrankos šūvį.
Tai man kelia nerimą, kad ateis Rugsėjo 1-oji ir su vaikais kalbės ne visi tie, kurie turėtų tai daryti.”
“Man nerimą kelia tas profsąjungų keliamas triukšmas. Tų, kurie neįgalioti kalbėti visų mokytojų vardu, keliamas šurmulys gali iškraipyti ir tikruosius tikslus, ir tikrąsias reformos pasekmes.”
“Vis dėlto negalima ir leisti vien rinkai veikti, nes švietimas turi didelę inerciją. Tai, kas šiandien nepaklausu, gali būti paklausu po penkerių metų, tačiau būtinų specialistų mes staiga neparuošime. Reguliacija turėtų būti, tačiau ne iš vidaus, o iš visuomenės, valstybės. Visuomenė moka už aukštąjį mokslą, visuomenė turi teisę ir pasakyti, kiek ir ko mes turime turėti.”
Burgiui
Jeigu valstybe gali valdyti visokie…… ko cia pergyventi del mokytoju. Juk lietuviskai rasyti pirmuosius musu sviesuolius moke daraktoriai ant krosnies dangcio, o zandaru pagauti i skura gaudavo, baudas mokejo arba turmoj sedejo – dabar jums net alga didesne uz minimuma – palyginkit save su “maximos” vergais – juk nedvesiat, aisku jei lyginti su kubilium… Bet jis jukm vienintelis ir nelyginamas….
Iš Burgio pamąstymų aišku viena : “Ša, mokytojėli, blogieti nelaimingas, visuomenė nuspręs, ar apskritai besi čia kam nors reikalingas…”
Keletą kartų perskaičiau B.Burgio išdėstytas mintis. Lyg ir teisėju tapo. Ateis daug gerų vaikų ir nemažai blogų mokytojų! (nepažodžiui). Iš kur toks cinizmas? Juk šešėlis metamas visiems mokytojams. Gal ir aš taip pradėsiu mąstyti, kai sulauksiu 60-ties? Yra du neklystantis mūsų lietuviškoj padermė – V.L. ir A.K. Kuriem galam dar trečias?
Neklystantis žemaičių trubadūras AK gerokai susimovė su tų pačių žemaičių aiškiaregystės, didžio karingumo ir vadų vertinimu :))) Tad į jo vietą ateina Direktorius B – Laisvosios Rinkos Švietime Įgyvendintojas :) Garsi vieta tuščia nebūna ;)