Visuotinai priimtino recepto, kaip sukurti idealią švietimo sistemą, kol kas nerasta. Tačiau bandymai tai padaryti tęsiasi.
Naujausias pasaulio švietimo sistemas analizuojantis ir jas „reitinguojantis“ tyrimas mums siunčia kelias labai svarbias žinias.

Prieš 40 metų savo švietimo sistemą reformavusi Suomija dabar yra nuolatinė įvairių tarptautinių reitingų lyderė. Tai pasiekti suomiams pavyksta galbūt todėl, kad…
Visa informacija – „Dialoge“.

Antradienį (12 11) paskelbti dviejų tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų rezultatai kelia dvejopus jausmus. Smagu, kad Lietuvos mokinių rezultatai yra aukščiau už abiejų tarptautinių tyrimų skalės vidurkį. Tačiau tuo džiaugtis galima tik nepaisant viso dešimtmečio rezultatų: mat kiekviename tyrimų cikle šalies ketvirtokų gebėjimas skaityti tolydžio prastėja.

„Tūkstantmečio vaikus“ televizorių ekranuose stebintys žiūrovai nė neįtaria, kad gabūs ir gerai besimokantys moksleiviai mokyklose patiria visai kitokį nei televizijos studijoje bendraamžių „palaikymą“. Mat daugelyje Lietuvos mokyklų įsigalėjusios ugdymo(si) kultūros kitaip kaip absurdiška nepavadinsi – bendraklasiai šaiposi iš tų, kurie stengiasi gerai mokytis.

Ataskaitoje „Education at a Glance“, kurią kasmet rengia EBPO, teigiama, jog pastaruoju metu pasaulio švietimo ir ekonomikos sferos pergyvena sparčius pasikeitimus dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Visame pasaulyje mokytojų ir jų darbo vertintojų santykiai yra „subtilūs“. Bet Lietuvoje ypač.

„Niekur dar neskelbti Kinijos penkiolikmečių išsilavinimo pasiekimų tyrimo rezultatai yra stulbinantys“, – naujienų agentūrai BBC pripažino už įtakingiausią tarptautinį išsilavinimo tyrimą PISA atsakingas prof. Andreasas Schleicheris.
Kodėl Lietuvos moksleiviams sekasi „ne taip gerai“?

Ekonomiškai stipriose šalyse matoma tendencija investuoti į kokybiškai dirbančius mokytojus, o ne į klasių dydį. PISA tyrime gerus rezultatus rodo tos šalys, kurios tiki (ir veikia, kad tą tikėjimą įgyvendintų), kad mokykloje visi vaikai gali gerai mokytis.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė: „Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausią pažangą 1995–2007 m.“

Džiugi žinia! Puolame ieškoti pirminio šaltinio.

Straipsnį nesunkiai randame. Tačiau – netikėtumas! – Lietuvos vardo straipsnio autorius nė nepamini…

• Ar priešmokyklinio ugdymo „ragavę“ vaikai vėliau geriau skaito?
• Ar apsimoka samdyti korepetitorius?
• Ar drausmė mokyklose tikrai blogėja?
Į šiuos ir panašius klausimus atsako tarptautinio tyrimo PISA ekspertai.