Ekonomiškai stipriose šalyse matoma tendencija investuoti į kokybiškai dirbančius mokytojus, o ne į klasių dydį. PISA tyrime gerus rezultatus rodo tos šalys, kurios tiki (ir veikia, kad tą tikėjimą įgyvendintų), kad mokykloje visi vaikai gali gerai mokytis.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė: „Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausią pažangą 1995–2007 m.“

Džiugi žinia! Puolame ieškoti pirminio šaltinio.

Straipsnį nesunkiai randame. Tačiau – netikėtumas! – Lietuvos vardo straipsnio autorius nė nepamini…

• Ar priešmokyklinio ugdymo „ragavę“ vaikai vėliau geriau skaito?
• Ar apsimoka samdyti korepetitorius?
• Ar drausmė mokyklose tikrai blogėja?
Į šiuos ir panašius klausimus atsako tarptautinio tyrimo PISA ekspertai.

Nemažai žmonių įsitikinę, kad anksčiau mokiniai buvo drausmingesni, kad dabar mokytojams vis sunkiau pamokose sukurti ir palaikyti darbingą atmosferą. Tačiau ar tokia nuomonė teisinga?

PISA tyrimo pamokos

Geriausių rezultatų pasiekiančios švietimo sistemos ir mokiniai, ir tėvai, ir mokytojai žino, kas švietimo sistemoje yra svarbiausia. Visi aiškiai žino, kaip yra apibrėžiami geri rezultatai, kas yra geras rezultatas ir kokie rezultatai lemia sėkmę…
Šalys, kurios pasiekia geriausių rezultatų, neskirsto mokinių pagal jų talentus, gebėjimus ir socialinę bei ekonominę padėtį…
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros [...]

„Šiuolaikinis gyvenimas iš tiesų nėra teisingas. Jūs su tuo neteisingumu susiduriate kiekvieną dieną. Juk niekas neklausia jūsų, ar jūs prisimenate, ką mokėtės mokykloje. Jūsų klausia, ar galite išspręsti realią problemą, kuri susiformavo realioje situacijoje“, – tvirtina Andreasas SCHLEICHERIS, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) tarptautinių PISA tyrimų vadovas.

Neseniai paskelbtoje Europos Komisijos švietimo ir mokymo pažangos ataskaitoje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį ES šalys pagerino svarbius savo švietimo sistemų rodiklius, tačiau pasiekė tik vieną iš penkių tikslų, kuriuos buvo numatyta pasiekti iki 2010 m.

Savo misiją ir socialinę funkciją Lietuvos pradžios mokykla atlieka prastai. Taip teigia mokslininkai ir švietimo praktikai, pirmą kartą Lietuvoje atlikę antrinę tarptautinio tyrimo duomenų analizę.

Kodėl penkiolikmečių lietuvaičių PISA (Programme for International Student Assessment) – Tarptautinės moksleivių vertinimo programos – tyrimo rezultatai nėra tokie aukšti, kokių lyg ir esame nusipelnę po tiek metų vykstančios švietimo reformos? Nejau tiek metų judėjome ne ta kryptimi?

Kompiuterijos revoliuciją pradėjo vaikinai, nesimokę tam reikalingų dalykų, nes tų dalykų – informacinių technologijų ir pan. – tuo metu tiesiog nebuvo.