Viskas jų valioje

Šiandien (04 21) Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje vyksta Lietuvos gimnazijų asociacijos (LGA) suvažiavimas.

Jam rimtai rengėsi ne tik LGA prezidentas Kęstutis Miliauskas. Suvažiavimui pasiruošė ir „Dialogas“ – spausdiname kelių gimnazijų direktorių nuomones apie LGA istoriją ir veiklą.

<…> Pirmųjų gimnazijų kūrėjai susidūrė su valdininkų pasipriešinimu, kitų mokyklų konkurencija, žiniasklaidos neigiama nuomone apie gimnazijas, švietimo strategų nepritarimu naujam mokyklos tipui. Juk tapti gimnazijomis galėjo visos mokyklos, kurios to norėjo.

Pirmosios mokyklos gimnazijos statusą gavo 1992 m., nors jau kokius 3–4 metus apie tai diskutavo, rengė dokumentus, kvietė ekspertus.

Asociacijos kūrimo iniciatyvinė grupė susibūrė 1993 m., o LGA steigiamoji konferencija įvyko tik 1994-ųjų gruodžio 20 d. Vilniuje. Taigi šis judėjimas atsirado iniciatyvių žmonių dėka ir kilo iš „apačios“.

Tuo metu LGA rūpėjo visai kiti klausimai nei dabar. Tada LGA siekė plėtoti gimnazijų tinklą Lietuvoje ir koordinuoti veiklą, rengė ir teikė siūlymus dėl naujų gimnazijos veiklą reglamentuojančių dokumentų (turime net dvi koncepcijas), inicijavo ugdymo planų ir programų įvairovės taikymą mokyklose, pasisakė už centralizuotos egzaminų sistemos atsiradimą Lietuvoje, organizavo mokslines ir praktines konferencijas, seminarus, stažuotes, bendradarbiavo su įvairiomis Lietuvos ir užsienio institucijomis.

Asociacija buvo kuriama ne vadovams, bet mokyklos tipui, kurio nebuvo švietimo sistemoje. Ji buvo reikalinga tam, kad galėtų atstovauti ir ginti gimnazijų interesus nuo valdininkų ir funkcionierių. Vietą asociacijos veikloje rado ir menų, ir kaimo, ir katalikiškos, ir lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis dirbančios mokyklos.

Po LGA įsteigimo palaipsniui keitėsi ir požiūris į gimnazijas. Spaudoje ir visuomenėje imta pripažinti, kad gimnazija: kertinis reiškinys Lietuvos švietime; švietimo reformos ryškiausia dalis; visada reformos priešakyje; sėkmingas eksperimentas; subalansavo mokyklų struktūrą; ne tik gabiems, bet ir vidutinių gabumų mokiniams; įdarbino teoretikus, mokslininkus ir valdininkus; įkūnija siekį kurti kitokią mokyklą.

Kuriant gimnazijų strateginius dokumentus dalyvavo ar konsultavo M.Lukšienė, L.Tupikienė, V.Zaborskaitė, A.Juozaitis, Ž.Jackūnas, P.Gudynas, G.Dienys, G.Zlatkus, A.Targamadzė, A.Kulvietis, R.Ališauskas, K.Kaminskas, R.Dukynaitė, R.Bruzgelevičienė ir kt.

Reikia pripažinti, kad LGA veikla pastaraisiais metais prigesusi. Tam įtakos turėjo keletas faktų…

Visas Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo DAMBRAUSKO komentaras ir kitų direktorių nuomonės – „Dialoge“.