<…> Pastaruoju metu visuomenėje kilo pasipiktinimas dėl smarkiai išaugusių kiaušinių kainų. Kiaušinių pabrangimą nulėmė ES direktyvos, reikalaujančios apgyvendinti vištas didesniuose narveliuose. Mat turėdamos daugiau erdvės vištos jaučiasi laimingesnės ir su didesniu malonumu, našiau kuria pridėtinę vertę, gamina bendrąjį nacionalinį produktą – deda kiaušinius. Europos ryžto gerinti vištų gyvenimą nesumažino net ir pasaulinė krizė.
Deja, žmonės ne vištos. Todėl mokiniams skirtus narvelius ŠMM sumažino – mokinių skaičių klasėse padidino. Tuo norima kiaušinių (mokinių) gamybą atpiginti. Labai abejoju, ar teisinga yra prioritetą krizės metu teikti vištoms, o ne mokiniams.
Kaime mokyklos nepagamina pakankamai pridėtinės vertės, todėl jas stengiamasi numarinti. O kas gi gamina tą pridėtinę vertę, ką valstybė remia?
Kažkokiame laikraštyje pastebėjau ataskaitą apie tai, kokias verslo idėjas valstybė parėmė suteikdama joms finansavimą. Praktiškai jokių kitokių idėjų, išskyrus grožio salonų steigimą, nebuvo pasiūlyta. Iš viso to galima padaryti išvadą, kad Lietuvos Vyriausybė mano, jog jeigu kokia nors grožio specialistė kokiai nors grožio ištroškusiai moteriškei padaro manikiūrą, pedikiūrą arba jos odą viduržiemį nuspalvina afrikiniu įdegiu, iš viso to valstybė gauna didžiulę naudą. O štai jeigu mokytojas išmoko vaikus skaityti, rašyti ir įkrečia jiems į galvas šiek tiek proto, – dėl to valstybė patiria tik nuostolius.
Tokie prioritetai kelia rimtų abejonių.
Visas Vytenio PAULAUSKO straipsnis – „Dialoge“.
Ieškau duomenų ...
keista… Tų mokinių kasmet po kelis tūkstančius sumažėja. Taigi kur dingsta ta erdvė? Kodėl būtina didinti klases, kurti kombinatus ir uždarinėti mokyklas? Beje kam panaudojami uždarytų mokyklų pastatai? O tos erdvės kaip nėra, taip nėra..