Kažkada išsakytas istorikų pajuokavimas, kad viduramžiais Lietuva buvo Europos pauodegiu, dabar virsta realybe. Bent jau švietimo srityje. Du dešimtmečius Lietuva sėkmingai griovė senąją švietimo sistemą. Ir štai rezultatas – pagal tarptautinius švietimo kokybės tyrimus mes atsiliekame ne tik nuo Europos vidurkio, bet ir nuo savo kaimynų latvių ir estų. Kas atsitiko? Ką padarėme ir darome ne taip, kaip dauguma kitų Europos šalių? Kodėl mūsų kaimynai, pradėję reformą tuo pat metu kaip mes, pridarė mažiau klaidų?
Mes reformą vykdėme keliomis kryptimis: išmetėm sovietinį šlamštą ir iš esmės pakeitėm ugdymo turinį bei patį ugdymo organizavimą, pertvarkėm mokyklų tinklą, pakeitėme finansavimo schemą, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos sistemą ir t. t. Iš pažiūros – veikėme teisingai. Tačiau tik iš pažiūros.
Vidurinių mokyklų tinklo reforma
Dauguma mokyklų tinklo reformos šalininkų sako, kad reformą reikėjo atlikti, nes sparčiai mažėjo gimstamumas. Tai tiesa. Tačiau beatodairiškas vidurinių mokyklų ardymas, suskaidant jas į tris darinius, ne tik supriešino bendruomenę. Akivaizdu, kad tokia reforma padidino išlaidas. Tinklas buvo ardomas visomis įmanomomis priemonėmis: Pasaulio banko paskolos lėšomis mokyklų langai keičiami tik tada, jei ji iš vidurinės virsta pagrindine, pagrindinės mokyklos V–VIII klasės nekomplektuojamos, jei mokykla akredituojama, t. y. pripažįstama, kad gali teikti vidurinį išsilavinimą. Visa tai – kad moksleivis nesimokytų 12 metų toje pačioje vietoje. Nekalbu apie vaikų adaptacijos problemas ir jos pasekmes perėjus į vis kitą mokyklą ar kolektyvą. Gal todėl susvetimėjimas kaip niekad tapo milžiniška problema. Neseniai įvykęs žiaurus gimnazijos moksleivės nužudymas tik iliustruoja, kad mūsų mokykla serga. Kiek dar gimnazisčių turės būti supjaustyta (neduok Dieve), kad tai suvoktume?
Akreditacija – puikus ministerijos valdininkų išradimas. Pildomi kalnai popierių, atvažiuoja rūstūs tikrintojai. Ir valdininkams nedidelė šventė. Tarsi įrodyti, kad mokykla pajėgi suteikti vidurinį išsilavinimą, nepakaktų kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, mokymosi standartų, mokymosi programų ir reikalavimų baigiamiesiems egzaminams. O tikrasis akreditacijos tikslas paslėptas: visa tai tik tam, kad akredituota vidurinė mokykla būtų suskaidyta. Dabar senosios vidurinės galimos nebent tuo atveju, jei jos yra katalikiškos, stačiatikių, žydiškos, protestantiškos ar privačios.
Tvarkant tinklą padarytas dar didesnis absurdas – dešimtmetės ir gimnazijos klasių „persiklojimas“. Dėl to labiausiai liko nuskriausti kaimiškų vietovių vaikai. Net dabartinio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko V.Stundžio vadovaujamoje savivaldybėje buvo kurpiami planai į gimnaziją nukreipti miesto vaikus, o į dešimtmetę – kaimo, nors abi mokyklos – viename kieme.
Gimnazijos surinko geriausius mokytojus, beje, mokėdamos jiems priedus prie atlyginimo, o pagrindinės mokyklos „nukraujavo“. Netrukus pereisime prie aštuonmečių mokyklų (progimnazijų). Žinant, koks „populiarus“ mokytojo darbas ir kokius sunkumus patirs geras specialistas, jei dirbs pagrindinėje mokykloje (progimnazijoje), rezultatą nuspėti nėra sunku.
Tarkime, kaimo pagrindinėje mokykloje yra po vieną klasių komplektą. Pavyzdžiui, chemijos mokoma VIII–X klasėse, kiekvieną savaitę skiriama po 2 val. klasei. Raskite specialistą, kuris norės dirbti tik 6 pamokas per savaitę. Į aštuonmetę progimnaziją jam išvis neapsimokės nė kojos kelti.
Visagalis krepšelis
Lietuva susirgo visuotinės krepšelizacijos virusu. Mokinio krepšelis, turėjęs būti skaidria lėšų skyrimo metodika savivaldybėms, tapo politiniu įrankiu mokyklų uždarymui: esą mokyklos pačios kaltos, kad nesurenka krepšelių. Tarp mokyklų vyksta milžiniška konkurencija: profesinės mokyklos negauna moksleivių, nes jų reikia mažėjančioms pagrindinėms, pagrindinės neatiduoda jų gimnazijoms, gimnazijos pešasi tarpusavyje, kuri turės daugiau moksleivių. Padėtį „pakaitina“ skelbiami mokyklų reitingai.
Paradoksas, bet kuo daugiau moksleivių klasėse, tuo daugiau atliekamų krepšelių. Savaime suprantama, kad daugiau krepšelių surenkančios mokyklos galės išlaikyti geresnius mokytojus. O tai – priedai prie atlyginimo, papildomo ugdymo grupės ir t. t. Kitos yra pasmerktos dar didesniam atsilikimui.
Dar niekados Lietuvos mokykla nebuvo taip paveikta liberaliosios ideologijos nuodų.
Tėvai blaškosi tarp mokyklų. Vilniuje pagal transporto srautų pokyčius galima lengvai nustatyti, kada prasideda ir baigiasi moksleivių atostogos. Per mokslo metus sostinę kankina transporto kamščiai.
Kokia gi vietos savivaldos politika, jei krepšelių negalima perskirstyti? Absurdiška, kad, pavyzdžiui, Vilniaus miesto mokyklos prastai šildomos, prastai kompiuterizuotos, tuo tarpu „sutaupyti“ krepšeliai grįžta į valstybės biudžetą.
Humanitarai – į kairę, tiksliukai – į dešinę
Apie mokyklų profiliavimą prirašyta kalnai straipsnių. Jo priešininkai ir šalininkai dalijasi į apylyges stovyklas. Prisipažinsiu, nuo pat pradžių buvau ir tebesu profiliavimo priešininkas. Dėl labai paprastos priežasties – anksti pradėtas profiliavimas sugriauna vidurinio išsilavinimo pamatą. Daugiausia dėl nevykusios reformos kenčia gamtos mokslai: fizika, biologija, chemija.
Tiesa, ministerijoje jau girdėjau eretiškų minčių, kad gamtos mokslų, kaip mokomųjų dalykų, reikėtų išvis atsisakyti. Tai esą senosios Humbolto laikų mokyklos palikimas. Viceministras V.Bacys argumentavo tuo, jog mokykloje reikėtų mokytis dalykų, kurie įdomūs.
O, varge. Vadinasi, mums numatytas atsilikusių šalių kelias – nesvarbu, ko ir kaip mokaisi, svarbu gerai praleisti laiką. Kad tik būtų įdomu.
Profiliavimo šalininkai meta dar vieną argumentą: kuo didesnė mokykla, tuo daugiau pasirinkimo galimybių moksleiviams. Tuo vėl tarsi pateisinamas vykdomas vidurinių mokyklų griovimas.
Kaip taisysime klaidas?
Į reformų pradžią nebegrįšime. Tačiau klaidas reikėtų taisyti.
• Pirmiausia – dar kartą apsvarstykime mokyklų tinklo problemą. Juk gali būti mokyklos, kurios apima visus tris ciklus – pradinį, pagrindinį ir gimnazijos. Nesvarbu, kad ugdymas vykdomas skirtinguose pastatuose ar net vietovėse. Svarbu, kad vaikas žinotų, jog, pabaigęs vieną ciklą, pereis į kitą, iš jo – į trečią. Nereikės valandininkų, kurie mokytų mažesnę mokymo dalį apimančius dalykus. Net progimnazijose galės dirbti savo srities žinovai: jie bus tos pačios didžiulės gimnazijos mokytojais. Ar ne taip teikiama sveikatos priežiūros pagalba pagal tris lygius?
• Baikime kvailioti su visomis akreditacijomis – tiesiog panaikinkime ją kaip patį reiškinį. Kokia gali būti akreditacija valstybės prižiūrimoje mokykloje? Mokyklose ir taip pakanka reguliavimo, mokytojai dabar daugiau formuliarus pildo negu skaito literatūrą savo pamokoms – nelieka laiko. Savivaldybė yra mokyklos steigėjas, ji ir atsako už kokybę, finansavimą. Labiau pasitikėkime savivaldybėmis, o ne keliais ministerijos ekspertais.
• Dar ir dar kartą persvarstykime profiliavimo modelį. Gal baigiamiesiems egzaminams užtektų orientuoti tik baigiamojoje XII klasėje? O iki tol visi mokytųsi pagal bendrą programą. Tada XII klasėje, kada jau aiškus moksleivio pasirinkimas, sumažinus mokomųjų dalykų tą patį kursą būtų galima išeiti ir giliau, ir kokybiškiau nei jis tęsiamas per dvejus metus. Taip suteiktume ir geresnį bendrąjį išsilavinimą. Galbūt sumažėtų ir korepetitorių.
***
Sakoma, kad protingas yra tas, kuris mokosi iš svetimų klaidų. Nesinorėtų, kad Lietuva kitoms šalims taptų mokymosi, kokių klaidų nereikėtų daryti pertvarkant savo švietimo sistemą, poligonu.
Rimantas VAITKUS, Vilniaus universiteto docentas
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Pritariu ir papildyčiau- baigti reikia ne tik su akreditacijomis, bet ir su auditais. Panaudokime tas lėšas geriau mokyklų išlaikymui, priemonių įsigijimui…
O… Sunkioji artilerija išriedėjo. Pats kiek metų ministerijoj trynėsi, o dabar jau protingas pasidarė.
Toks pigus kritikanizmas, “populiarščina”. Rinkimai artinasi?
Na, jei Lietuvos vidurinis lavinimas Europos pauodegy (pagal tyrimų rezultatus, tai aiškiai vidury), tai kyla klausimas kurioje Europos vietoje yra aukštasis mokslas, jei gabiausi abiturientai bėga studijuoti į užsienį nuo jo kaip nuo maro? Absoliučiai populistinis straipsnis. Ir dar su akivaizdžiomis nesąmonėmis. Jei sektume autoriaus planu, tai atsidurtume ne pauodegy, o visai kitoje vietoje…, nes būtent visomis išvardintomis “blogybėmis” Europa ir skiriasi nuo Lietuvos. Ten nėra jokių ilgųjų vidurinių mokyklų, vidurinis mokslas “suketvirčiuotas”. Vyksta mokyklų reguliari (ne vienkartinė) akreditacija. Jos kokybė, tai jau kitas klausimas. Profiliavimas ten dar griežtesnis ir siauresnis. Ir tikrai egzaminams moksleiviai ruošiasi ne vienus paskutinius metus, 2-3, o kai kur 4 metus, aiškiai žinodami kas bus tikrinama. Tokių dalykų gali nežinoti užkampio mokytoja, bet jai tai atleistina ir nebūtina, bet buvusiam švietimo viceministrui… daugiau negu keista.
Laikykis Rimantai.Viskas tiesa,tik dėl krepšelio nesutinku.Normatyvai turejo būti,o mažos mokyklėlės turi būti dotuojamos,bet ne gimnazijų sąskaita,o pinigai metų gale turi likti mokyklai.
“Galbūt sumažėtų ir korepetitorių.” Tikrai niekaip nesuprantu Švietimo ministerijos požiūrio į korepetitoriavimą – tai gėris ar blogis? UPC specialistė fizikams komentavo, kad egzaminui paruošia ne mokykla, ne pamokos, o korepetitoriai, kai kas siūlo korepetitorių paslaugoms skirti Krepšelio lėšų, o kiti, kaip ir šio str. autorius, kažkodėl nori mažinti korepetitorių paslaugas. Kodėl? Kitame šio Dialogo str. yra pasakyta, kiek procentų pakyla rezultatai esant individualiam mokytojui, net jei jis nėra didelis profesionalas.
Sakoma, kad po mūšio kumščiais nebemosuojama.Per daug toli nueita, kad vienu ypu būtų galima atstatyti tai, kas buvo vertinga ir pasiteisinę.O ir Volano gatvėje dar tebesėdi tie patys reformos iniciatoriai ir organizatoriai.Vadinas,emocingas ir populistinis pono R.Vaitkaus straipsnis dar kartą pakurstys pedagogų aistras ir tuo misija bus baigta.
Viskas gerai, gražu ir teisinga, tik veidelis ne tas – juk pats autorius dirbdamas Š. malūne tas klaidas bei nesąmones ir puoselėjo. Dabar netikėtai praregėjo ir nori jas taisyti – ar nuoširdžiai? Jeigu būdamas viceministru būtų taip mąstęs kaip rašo ir atkakliai pasipriešinęs daromoms nesąmonėms, jų tikrai būtų gerokai mažiau.
Ačiū dėstytojau.Jūs visada buvote realistas. Pagaliau garsiai išsakyta apgailėtina gamtos mokslų situacija.Dar jei laboranto problema išsispręstų… Dabar didžiausias pamokų skaičius, moduliai ir kt. tik kalboms ir matematikai, tai bent laboratorijos tvarkyti, priemonių konstruoti,tikrinti, indų plauti nebereiktų pačiam. O ugdymo individualizavimas nuo 12 klasės tikrai būtų į naudą mokiniams. Manau, dvyliktokai tai tikrai patvirtintų.
Pasakyta daug tiesos.
Iš kur ištrauktas faktas, kad gimnazijose surinkti geriausi mokytojai?! Didelėje daugumoje atvejų pasikeitė tik pavadinimas: vidurinė mokykla pavadinta gimnazija. Kas dirbo vidurinėje mokykloje, tie dirba ir gimnazijose. Nebuvo jokios atrankos (nebent švietimo skyrių popierinėse ataskaitose). Pasekmės akivaizdžios: gimnazijose liko nemažai dalykiniu požiūriu silpnų mokytojų, o pagrindinėse liko stipresni, kurie daugiausia ir teikia korepetitorių paslaugas.
Visa ta reforma yra savaime blogis. Kur tai matyta, kad vienos šeimos 3 vaikai turi mokytis skirtingose mokyklose. Apie kokį bendruomeniškumą gali būti kalba. Ištaisyta klaida gali būti vėl sugrąžintos normalios mokyklos su 1-12 klasėmis. Aišku, to nebus ir bardakas tęsis toliau.
Prisiminkim:
Rimantas Vaitkus – 1997–2001 m. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento skyriaus vedėjas, 2001–2004 m. švietimo ir mokslo viceministras.
O dabar prisiminkim:
- kada įvestas mokinio krepšelis?
- kada prasidėjo mokyklų tinklo pertvarka?
- kada prasidėjo visuotinis mokinių profiliavimas?
Nebūkite tokie kategoriški-” žmogui sąžinė prabudo. Suprato, ką pridirbo ŠMM ,,dirbdamas, tai dabar atgailauja,o mes, kaio dori krikščionys, turime dėdei atleisti. Tik, abejojeu ar galima. Tiesiog per daug juodų darbų. Tegul jį teisia tas, kas aukščiausiai yra.
Aš atleidžiu, ką jau čia:)))
reikia atsakomybe uz mokymosi rezultatus perkelti mokiniui. Taip pat reikia investuoti mokytojo rengimui-mokytojas turi tapti ypatinga asmenybe. Didele alga, kurios deka mokytojas galetu ne tik keliauti, bet ir lankytis teatruose, pirkti geriausias knygas, naudotis moderniausiomis technologijomis. Didele alga mokytojui leistu nesirupinti savo ir savo seimos isgyvenimu, o leistu jam tobuleti, atnaujinti zinias ir dometis naujausiomis filosofijomis. Didele alga suteiktu mokytojui galimybe optimistiskai zvelgti i pasauli, pasitiketi savimi…Visa tai, kas spinduliuotu is mokytojo vidaus, pereitu ir mokiniui.
Gera buvo dirbti vidurinėje mokykloje. Gaila, kad tai liko tik gražus gyvenimo prisiminimas.
o ministras ką tik sakė, kad viskas gerai, ir jo įsitikinimo nepakeisim, nes jis mano, kad viskas yra gerai, tik va mes, durniukai, nesuprantam, kaip gerai vyksta reforma…
Ar yra jėga, kuri galėtų sustabdyti pinigų tratintojus iš Nacionalinės mokyklų agentūros ir jų perpumpavimą į pateptųjų auditorių ir komandorų sąskaitas ?????????
Juk jau ir asilui aišku – firma išsigimė, degradavo ir tapo anekdotų agentūra. Niekas į jų išvadas jau rimtai nežiūri, palinki tiems auditoriams sėkmės ir eina dirbti savų kasdieninių darbų. Galima būtų žaisti kokybę, bet bėda- tai kainuoja pinigus.
Kas gali paskelbti, kiek kainuoja penkių dienų auditas normalioj mokykloj. Girdėjau, kad auditorių komandoras už tai gauna 4000. Ar taip????? Tada jau skandalas iš pinigų tratinimo serijos.
PRITARIU, MIELASIS, LABAI PRITARIU.
Mažas mokyklas uždarysim, ne pinigų jų išlaikymui nėra…. Paradoksas, tačiau Tamstos minimiems “tratinimams”- žalia šviesa. Dievulėliau, mes juk turtingi, 20 psl. bendrų frazių traktatas, kuris pagimdomas per savaitę kainuoja 15 000 – 20 000.
Ministre, kam skiriate prioritetus?????????????
Geras pavadinimas tų išlaidų :)
Iš mūsų mokyklos viena ponia išėjo pati iš darbo ir gyvens iš audito…. Tai reiškia, pragyventi galima.
Girdėjau, į tą kompaniją jau šeimomis patraukė. Ta prasme, vyrai atsivedė žmonas, žmonos vyrus, tie vaikus ir uošves bei jų drauges ir t.t. ir pan. Vienintelis reikalavimas- ištikimybė valdžiai. Tada jau gali tikėtis pinigų srautų į savo kartočką.
Va ir prioritetai….. Čia gi LIETUVA ir čia tik lietūs lyja….
kai kam nuo to lietuviško lietaus ir pavydo ašaros byra, o laukiamo audito baimė verčia net prieš Rugsėjo 1-ąją viduriuoti.Šiaip tai būtų gerai Dialoge kokį atskirą skyrelį skirti visiems bijantiems audito, skaičiuojantiems, viduriuojantiems,vienminčių ieškantiems.Lai išsiklykia internetinėje erdvėje ( čia gi visi drąsūs, visi ereliais skraidantys),nei mokinius debilais vadina ir pletkų liūne tarpsta.Tiesiog pikta ir nebeįdomu darosi skaityti.Nesvarbu kokia tema, kokios problemos keliamos, vis tiek atsiras keletas etatinių( man taip atrodo)rėksnių.Gal ir čia rašančioji norėtų kartu su vyru kažkur sudalyvauti, tik kad deficitas, išskyrus murkiantį katiną pašonėje lyg ir nebėra kam save išlieti.
Anonime, nejuokink tu tais savo išvedžiojimais. Buvo tas auditas mano mokykloje, pergyvenom jį puikiai, dar geriau jautėmės, kai tą rašliavą gavom…. Pasakysiu tik tiek, ta kuri vaikus daunais ir kitokiais vardais nesibodi pavadinti per pamokas, auditinėj rašliavoj buvo išliaupsinta kaip kūrybiškai dirbanti mokytoja, taikanti “Inovatyvius” metodus, gerai skelbianti uždavinį ir jį “nuosekliai įgyvendinati”. Tad nereikia čia stūgauti ant visos LT ir pasakų pasakoti apie katinus. Taip ir sakyk, esu auditorė ir keli tūkstantėliai iš šalies man reikalingi. Tada bus lengviau suprasti. O šiaip- patarimas laukiantiems to audito: drąsiai jo laukite ir be jokių baimių. Jie patys labiausiai bijo “prašauti pro šalį”. O jei kas nepatiks toj rašliavoj- drąsiai rėkit: “nesutinkam”. Parašys, kai tiek kos norėsit, nes vadai nori įtikti savo vadams ir bijo skundų. Tai va- toks tatai tas auditas su “savo tamstos minimais katinais” SU RUGSĖJU VISUS!!!!!!!
Pone Anonime. Niekas čia neviduriuoja, niekas neklykia. O kad žmonės atvirai pasako, jog karalius nuogas- tai nieko smerktina. Čia tas pats su auditu, kaip ir su profiliavimu, interpretacijomis, mokyklų ,,ketvirčiavimu”. Dauguma mąstančių žmonių suvokia ir supranta, kad tai yra totalus niekalas, pinigų plovykla. Ir nereikia vaidinti, kad auditas kažką duoda gera. Absoliučiai nieko- tik nervų gadinimą. Buvo ir mūsų mokykloje jis. Dirbau kaip dirbusi, nieko nevaidinau. Galima suvaidinti sau , apgauti auditorius, bet mokinių neapgausi. Mokiniai – geriausias tavo darbo vertintojai. O auditas- atvažiavo ir išvažiavo. Mes dirbame sau ir mokiniams. Tai mados reikalas. Praeis ir jis. Tik gaila niekais paleistų pinigų. Juos buvo galima protingiau panaudoti.
Tai tiek. O į tamstos vietą nepretenduojame- nei į auditorių, nei anonimų.
Puikus straipsnis. Tik dar papildyčiau, kad reikia baigti ir su atestacijomis.