<…> Ir štai pagaliau pripažinta, kad tokia teksto suvokimo užduotis – ydinga! Bet tik nuo 2013-ųjų…
O iki tol? Juk iki 2013 metų – dar du lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminai. Maža to – teksto suvokimas yra ir PUPP – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (beje, per pastarąjį – jei galima tikėti pavyzdine 2011 m. užduotimi – dešimtokai iki šiol taiso svetimo teksto kalbos klaidas, ir dar kaip tie klaidingi sakiniai minėtoje pavyzdinėje užduotyje sukurti (!) – ogi B.Radzevičiaus teksto pagrindu: skaitai – lyg ir Radzevičiaus sakinys, betgi kažkoks išsigimęs, pvz.: Tėvas, daėjęs žvyrduobę, dairėsi sūnaus; Sūnus nėjo pas jo, kai tėvas kvietė, ragino skubėti ir t. t. Išties keistas užduoties rengėjų sprendimas).
Žinoma, yra taisyklės. Negalima imti ir per du mėnesius pakeisti egzamino užduoties – tai kas, kad pripažinta, jog ji ydinga ir neteisinga moksleivių atžvilgiu.
Įdomus tas sociumo gyvenimas: žmonės susikuria taisykles, siekdami, kad šios jiems padėtų gyventi. Tačiau galiausiai žmonių gyvenimai tampa tų taisyklių įkaitais. Taisyklės – pakeliui šimtąsyk mutavusios – tampa svarbesnės už pačius žmones. Nes juk taisyklės – tai sistema! O žmonės – atsiprašau – statistiniai vienetai. Tai kas svarbiau?
Žvelgiant į šią nykiai inertišką situaciją, kyla daug – daugiausia retorinių – klausimų. Pvz.: ar iki tol, kol Z.Nauckūnaitė tapo atsakinga valdininke, niekas iš atsakingųjų nematė ir nesuvokė teksto suvokimo užduoties – tokios, kokia ji jau ne pirmus metus reiškiasi, – esmingo ydingumo? Ar apie tai nešaukė mokytojai, abiturientai? Ar apie tai nerašė priekabioji spauda?
<…> Kažin kaip jauni žmonės – mūsų vaikai moksleiviai – turėtų suvokti šį jiems pateikiamą „tekstą“: per egzaminą jūsų brandą tikrinsime iš esmės ydinga užduotimi; mes jau pagaliau pripažinome, kad ji ydinga, bet negalime imti egzamino užduoties ir pakeisti štai taip, be dvejų metų pasiruošimo; mes žinome, kad egzaminų balas jums daug lemia, bet supraskite ir jūs mus – tokios taisyklės; pagaliau ne jūs pirmi, ne jūs paskutiniai.
Kažkodėl visai nenuostabu, kad pirmas pagal populiarumą iš pasirenkamų brandos egzaminų yra anglų kalbos…
Visas redaktorės Lizetos LOZURAITYTĖS straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
Tai gerai, kad bent po 10 metų suvokė, kad teksto suvokimas ydingas. Tai ne sriūbauti, o džiaugtis reikia, kad bent po poros metų nebebus tos glūpstvos.
Teksto suvokimas ydingas? Interpretacija ydinga? Raidžių įrašymas ir kablelių dėlionė ydinga? Kas neydinga? Gal vėl bus tas pats nukvakęs rašinys, panaikintas bene prieš 12 metų? Kaip galima objektyviai įvertinti rašinį??
Tobulų modelių nebūna. Bus įdomu stebėti, kaip bus vertinama dabar siūloma „tobulybė“ po pirmojo egzamino 2013 m….
Ar ne geriau paprastas rašinys negu neperprantamos interpretacijos, inovacijos ir kitokie išsidirbinėjimai?
Pagaliau apsisuko ratas ir vėl grįžtame prie suskilusios geldos. Visko prigalvojome, bet dviračio išrasti niekaip nepavyksta. Mokykim vaikus raštingumo, išugdykim skaitytoją,vertinantį ir suprantantį literatūrą.O kodėl blogai rašinys? Juk ir raštingumą ,ir teksto suvokimą ,ir literatūros žinias ,ir mokinio vertinimą ,ir… patikrinti galima. Kaip vertinsim? Susikursim vertinimo normas ,o gal grįšim prie senųjų,tarybinių?
Viskas keičiasi, bet kad per savo begalines buksuojančias reformas vis didesniais beraščiais tapsime – tikrai nemaniau. 30 pedagoginio darbo metų leidžia vertinti mokinių laidas – kas metai į 5-ąją klasę ateina vis silpnesni mokiniai, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičius, o kur dar laisvės ir nebaudžiamumo pojūtis, kai nebelieka pagarbos ,pareigos ir autoritetų… Pasakysit, jog paseno, nukvako ir nebežino ,ko nori…? Ne, tik sunku dirbti, kai vaikai kalba apie V.Mykolaitį-Putiną ,o paskaitę arba ne 1-2 ištraukas, kai mes patys reformuodami ir reformuodami atpratinome mokinius skaityti, mokytis ir rašyti.Rašinys bent parodys, kaip moka dėstyti mintis ir…
Tik tam rašiniui reikia duoti daugiau laiko. Kad ir5 val.
Labai sveikinome naujoves, kai nebeliko to rašinio. Kiek buvo pykčio, kai ėmėmės interpretacijų. Išmokome. Pagaliau – vėl negerai. Tai kam reikia keisti, jeigu grįžtame prie to paties? Gal kuriam nors ,,protui” pasirodys, jog suketvirčiuotos mokyklos negerai? Tokį tikrai pasveikinčiau ir padėkočiau. Reikia tikėtis, kad kada nors mūsų anūkams dar teks mokytis normaliose vidurinėse mokyklose.
Z. Nauckūnaitė “pamatavo”, kad skaitymo užduotis iš esmės klaidinga. Kaip, kokiais būdais? O gal konkreti užduotis buvo klaidinga? Tikrai esame tobuli – smerkiame be argumentų, vertiname ir aukštiname – taip pat… Visose šalyse, kur vyksta egzaminai, skaitymas būtinai vertinammas, jiems tokios užduotys nėra ydingos… Tiesa, atsiprašau, tiesiog pamiršau, kad esame vieninteliai ir nepakartojami tobulybės :) :(
Ar prisiima didieji kritikai atsakomybę už savo žodžius? Juk apie tai Zita Nauckūnaitė prieš keletą savaičių jau ištriūbijo po visą Lietuvą (žr. delfi). Kokias abiturientų nuostatas formuojame? Kaip turi jaustis mokytojas ir mokinys, eidamas laikyti tokio ydingo egzamino? Ar iš tiesų viskas taip blogai, kaip sakoma? Kur tos ekspertų išvados? Kodėl nepaskelbta apie tai atlikto tyrimo medžiaga? O gal tiesa yra tokia, kokią ją norima pateikti? Mes, mokytojai, taip pat norėtume matyti svarius argumentus, o ne tik girdėti nuomonę. Būtų gerai gauti nuorodas į tyrimo medžiagą.
Įdomu, kad straipsnius rašo žmonės remdamiesi savo supratimo lygiu. “Iš esmės ydinga teksto suvokimo užduotis” moko atidaus skaitymo. Mano studentė dukra džiaugiasi, kad mokėsi teksto suvokimo. Sako, kaip gerai, kad pripratau atidžiai skaityti, dabar daug lengviau atsirinkti medžiagą, kas svarbu…o mokosi techninius mokslus. Nesuprasti teksto žmogui, nesimokiusiam to, be abejo, sudėtinga. reikia priprasti prie klausimų formuluočių. O atsakymai niekada nebūna tokie nepajudinami. Juk derinami prieš vertinimą pagal abiturintų atsakymus. et, juk kas su tuo susipažinęs – žino, o kas ne – vis tiek svaičios pagal save. Na, o apie atsakingų asmenų etiką šių ir kitų metų abiturientų atžvilgiu nėra ką ir kalbėti…Įdomu, kaip jaustis einant laikyti “iš esmės ydingą” egzaminą. Liūdna, kad tokius svarbius dalykus formuoja asmenybės pagal savą ir vienintelę teisingą viziją, net neįsivaizduojančios, kaip mąsto šiandieninis jaunuolis. Pklauskit normaliai besimokančių mokinių, ar tikrai jiems teksto suvokimas toks baubas???
Gerbiama lituaniste, mokytis teksto suvokimo galgi yra viena, o naudoti tokią užduotį daug lemiančiam egzaminui – visai kita. Ar Zitos Nauckūnaitės argumentai Delfi straipnyje Jūsų neįtikina? Citata: „Specialistės teigimu, teksto suvokimo testas iš esmės ydingas tuo, kad testų tikrintojai gauna paruoštus atsakymus. „Būna, kad mokinys atsako labai protingai, kartais net protingiau už pateiktą atsakymą, tačiau gauna nulį, nes nepataikė atsakyti taip, kaip nurodyta egzaminatoriaus lape“, – sakė Z. Nauckūnaitė.
Ji pasakojo atvejį, kai egzamino teksto suvokimo užduotis parodyta 2010 m. egzamine pateikto teksto autoriui Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriui Mindaugui Kvietkauskui. Šis prisipažino nesupratęs dalies klausimų, į kai kuriuos atsakęs teisingai, į dalį – ne. „Teksto autorius nepataiko atsakyti, ką pats norėjo pasakyti. Tai jau lakmuso popierėlis, rodantis, koks tai ydingas dalykas“, – apie teksto suvokimo užduoties ydas kalbėjo UPC atstovė.“
Nepainiokite, kolege. Teksto suvokimo tikrai reikia mokyti jau nuo pat pradinių klasių. Toks reikalavimas yra nuo seniausių laikų (gal nežinojote). Straipsnyje kalbama ne apie teksto suvokimo MOKYMĄ, bet apie tai, kad iki šiol nepasisekė parengti tinkamų teksto suvokimo UŽDUOČIŲ EGZAMINUI. Jomis nebuvo įmanoma patikrinti mokinių gebėjimų.
Aš nelabai supratau šito straipsnio tikslo… nebent tai buvo noras išprovokuoti lituanistus kalbėti. Nesupratau todėl, kad tiek Lizeta, tiek rašantys mokytojai į vieną suplaka keletą ar net keliolika labai rimtų problemų ir tada išvadą gauna pamašią į šią: jei skauda galvą – ją nukirskite… Dėl teksto suvokimo, tai ydinga ne pati užduotis (ji labai sėkmingai egzistuoja pačiose pažangiausiose šalyse), bet jos paruošimo (ne)kokybė – tai tęsiasi jau nuo 2007 m., kai šioje srityje ėmė dirbti “žalialapiai” (analogija su vairavimu), beje, viena iš disžiausių problemų šioje srityje – tekstų parinkimas, nes testo rengėjus kažkodėl labai ėmė traukti “šiziniai” tekstai – nenuostabu, kad išsiblaivę jų nesupranta net patys autoriai(rašytojai). Prisiminkime 2007 m. VBE tekstą, kur gerb. R.Šerelytė tekste painiojo aktorius su jų atliekamais vaidmenimis, H.Radauską pavertė skandinavų (elfų) krašto poetu, “pamiršo” pastraipas ir ėmė rašyti (ne)sąmonės srautu, kur pradeda viena mintimi, o baigia kita. Taigi priartėjome prie esminės problemos – NEKOMPETENCIJOS. Kokia Z.Nauckūnaitės kompetencija testavimo teorijos ir praktikos srityje, kad ši moteris tampa sistemos lėmėju ir tribūnu? Jokia. Nulinė. Savo teorijas ji susapnuoja ir to net neslepia. Kiekvienai jos idėjai norisi pritaikyti teisėtvarkos principą – “Turite teisę tylėti, nes viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus.” Samprotavimas, sukergtas su PRIVALOMU autoriumi, – sakykite, kur matėte tokį Frankenšteiną, kurioj pasaulio šaly toks siaubas veisiasi? O SAMPROTAVIMO vertinimo normos, kai pusė turinio taškų atitenka būtent už privalomą kūrinį, nors rašote samprotavimą, – jums atrodo pateisinama, normalu, logiška, galų gale – protinga? Ir čia dar ne viskas! Tie taškai, kaip sumąstė Z.Nauckūnaitė, bus dauginami iš skirtingų koeficientų, pavyzdžiui, turinio taškus ji numačiusi dauginti iš 9. Vadinasi, vertinimo neatitikimas vienu tašku virs jau 9 taškais! O kokios nors abejotinos klaidos priskyrimas ne tam pogrupiui – pavyzdžiui stiliui ar teksto struktūrai – lems skirtingą galutinį rezultatą, nes skirtingi aspektai bus dauginami iš skirtingų koeficientų! Tegul paaiškina gerb.Nauckūnaitė nors vienu svariu ir tinkamu argumentu, kodėl nebuvo galima palikti dabartinio samprotavimo, o interpretaciją pakeisti literatūriniu rašiniu? Kodėl??? Egzaminas sugriautas iki pamatų, nors uždavinys, formuluotas visoms programos rengėjų komandoms, buvo vienas – keisti MINIMALIAI. Todėl tiems, kurie čia taip džiūgauja pasikeitimais ir nori jų kuo greičiau, siūlau nepatingėti ir iš esmės pasidomėti, kas į ką keičiama. Atradimai jus nemaloniai nustebins. Bus žiauru. Visai ne taip, kaip jūs manėte ir įsivaizdavote. Tada kils noras apskritai išlipti iš šito durnių laivo…
nesuprantu, kodėl reikėtų džiaugtis, kad teksto suvokimą, kurio nesupranta net kažkuris teksto autorius, keičia rašymas temomis, kurių irgi niekas nesupranta? Teste vis dėlto buvo klausimų, į kuriuos galima atsakyti, o čia nesupratęs nelogiškos temos žmogutis nukenčia kapitaliai, iš esmės. Tekalbie pavyzdžiai: VBE tema: AR DORA PRISIDENGTI KAUKE?” – tema neteisinga ir nelogiška, nes kaukė nesusijusi su dora, žmogaus elgesys būna doras ar nedoras, o ne kaukė (net įvestis buvo pateikta kvaila – kaip žmogus MEILIU balsu kviečia pas save šunį, kad jį nužudytų, tarsi žudymas be apsimetimo būtų doras!”. Kita VBE tema – “Žmogų net ir klystkeliuos tamsiuos ne taip jau paprasta ir lengva paklaidinti” – pirmiausia pasakykite, ką reiškia paklaidinti jau paklydusį tamsiuose klystkeliuose žmogų, t.y. paklydusį klaidinti? Kokie sąmoningi klaidintojai čia turimi omenyje? Kuo skiriasi paprastas paklaidinimas nuo lengvo paklaidinimo? Praeitų metų VBE tema – “Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas UŽ SAVO VEIKSMUS?” Paaiškinkite kas nors protingas, kaip susiję tarpusavyje rinkimasis ir atsakomybė už veiksmus (=veiksnumas, t.y. teisinė ir medicininė sąvoka). Aš klausiau daugybės vertintojų, ar buvo bent vienas darbas, susiejęs rinkimąsi ir atsakomybę už veiksmus – NEBUVO. Tai ką tada, žmonės, vertinite ir pagal kokius kriterijus vertinote? Gerai, sakysite, – tai jau praeitis, bet juk 2013 m. egzamino pavyzdinės temos dar šimtąkart baisesnės – kaip rašyti temą apie namų reikšmę žmogui ir remtis Just.Marcinkevičiumi, jei jo poezijos programoje nenumatyta mokytis atmintinai, o šiaip, net būdami mokytojais, neką iš atminties pacituotume. Arba tema “Ar žmogaus asmenines vertybes ir pasirinkimą lemia istorinis laikas?”, kas čia turima omenyje sakant PASIRINKIMĄ? Ką renkamės – žmoną, vyną, knygą, gyvenimo būdą – ką? O jei vaikas pasirinks poziciją, jog istor.laikas asmeninių vertybių nelemia – kaip tada remtis privalomu kūriniu, kad ir K.Donelaičiu? Taigi – nuo vilko ant meškos, arba nuo teksto suvokimo prie rašinio, kaip vienintelės egzamino užduoties…
Nereikia painioti. Niekas nekeičiama. Tiesiog atsisakoma teksto suvokimo užduoties, nes neaišku, kokia ji turėtų būti ir iki šiol jos nepasisekė tinkamai parengti.
Egzaminui siūloma viena užduotis – rašinys. Deja, neaišku, koks tas samprotavimas, kas yra literatūrinis rašinys. Dėl to derėtų diskutuoti.
Teikiami egzaminui temų pavyzdžiai – egzaminui netinka (tai įrodyta komentatoriaus ,,Nesuprantu” ir kt.). Dėl tokių temų net neverta diskutuoti. Reikia galvoti apie normalias temas, ir nepiršti pseudofilosofinių įmantrybių.
Nukopijavau vieną komentarą iš uždaro pokalbių puslapio, kur aptariama lietuvių kalbos 2013 m. egzamino programa ir Z.Nauckūnaitės parengti svarstymų apibendrinimai. Neslėpsiu – labai išgąsdino tokios nuostatos, negaliu patikėti, kad tai teisybė, todėl tiesiog cituoju: Zita Nauckūnaitė: „Rašant samprotavimo rašinį bus privalu remtis vienu privalomu autoriumi – kitaip lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programa neturėtų jokios prasmės, – brandos atestatą būtų galima gauti neskaičius jokio kūrinio.“ ///// Tėveliai, nemanykite, kad tai atsitiktinis nusikalbėjimas – už egzamino programą atsakinga Z.Nauckūnaitė visai Lietuvai ramiai pareiškia, kad JEI MOKINYS PARAŠYS TOBULĄ VISAIS ASPEKTAIS RAŠINĮ, BET NESIREMS PRIVALOMU KŪRINIU, JIS EGZAMINO NEIŠLAIKYS IR NEGAUS BRANDOS ATESTATO!!!!!!!!!!!Mes čia labai gražiai kalbame ir svajojame apie ATEITIES MOKYKLĄ, o lietuvių kalbos egzamino 2013 m. programa labai aiškiai pasako prioritetus: jei mokinys bus neskaitęs privalomai nurodyto autoriaus, jis apskritai nebaigs mokyklos, negaus atestato. Vargu ar tokiu atveju jauną žmogų ir jo tėvus džiugins mintis, kad mokykloje jis gavo labai daug – kad buvo laimingas, kad išmoko rinktis, ko jam reikia, kad moka dirbti komandoje, kad turi tvirtas asmenines vertybes ir t.t. Dabar akivaizdžiai matote, ką tokioje situacijoje gali mokytojas… Juk mums nepalikta pasirinkimo. Ar ne absurdas, kad mes kalbame apie pasitikėjimą jauno, net mažo žmogučio poreikiais, o egzamine už rėmimąsi neprograminiais dalykais bus atimami taškai (ten, t.y. http://www.upc.smm.lt/veikime/be/failai/Lietuviu_apibendrinimas.pdf, dar aiškiai išdėstytta, kad jei mokinys remsis ne vienu nurodytu autoriumi, o keliais, jis irgi bus baudžiamas…). Šitaip iš esmės nubraukiami visi kiti programos reikalavimai, paliekamas tik vienas – perskaityti ir atsiminti visus 36 privalomų autorių kūrinius. Beje, mums Z. Nauckūnaitė taip ir neatsakė į klausimą, kas yra PROGRAMA – ar tik 11-12 kl. nurodyti kūriniai ir autoriai, ar ir ankstesni – tai, ko vaikai mokėsi nors nuo 5 kl.O neatsakė todėl, kad akivaizdu, jog sumąstyta taip: egzamine vaikas turės remtis TIK 11 – 12 kl. programa, bet jei tai pasakytų, būtų akivaizdus pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų atotrūkis – O TAI NELEISTINA. Todėl ir tyli moteriškė kaip partizanė.
perskaicius teksta bei komentarus, belieka pareiksti uzuojauta busimiems valdziazmogiu eksperimentiniams triuseliams. Ir pasidziaugti, kad savo vaikus laiku evakuavome i saugesne teritorija. Nes dar 2004m. viena padori madingos gimnazijos lietuviu k. mokytoja issake savo nuomone, kad visuomene seniai jau turejo paduoti SMM i teisma uz visiska programu ir egzaminu nesuderinamuma. Aciu jai!
Visos šios užduotys mokinius nuteikia prieš lietuvių kalbą.Jie nebeskaito knygų,apie rašytojo kūrybą sužino,tik perskaitę ištraukas.Ir visi mokslų daktarai(bet negydantys mokslų) ištisus dešimtmečius ginčijasi,o mokiniai artėja prie analfabetizmo.Gal irgi sąmoninga kažkokios jėgos veikla?
Įdomu, kokias sankcijas taikys mokytojams lituanistams, kad priverstų juos 2013 m. eiti vertinti VBE darbų. Padidintas rašinio žodžių skaičius – iki 600 žodžių, prikurta visokių nerealių reikalavimų – koks sveiko proto žmogus ne darbą vertins, o po programas knisinėsis – programinis autorius ar ne. Negimtakalbiai galės remtis SAVO literatūra, t.y. rusai – rusų, lenkai – lenkų, žydai – žydų, bet jokiu būdu ne kita (rusui remtis lenkų literatūra negalima). O kaip mokyti nuo ateinančio rugsėjo? Ar Nauckūnaitė jau turi paruošusi visą naujojo rašinio mokymo medžiagą? Komentatorė “Dėl keitimo” siūlo PRADĖTI diskutuoti, kas per žanras yra naujasis samprotavimas ir naujasis literatūrinis rašinys. Nejuokinga!!! Jeigu šitie “žanrai” yra egzamino programoj, tai klokite, ponai iš ŠMM, mums visą medžiagą jau dabar, o nuo rugsėjo – ji privalo būti ir vadovėliuose.
Nesuprantu,ar jau turėsim vadovėlius,ar reikės į žvaigždes žiūrėt?
Juk pasakojimo, aprašymo, samprotavimo turi būti mokoma jau nuo pradinių klasių. Kodėl dėl samprotavimo dabar kyla problemų?
Argi nežinoma, kad samprotavimą galima grįsti ir istorija, ir grožine literatūra (nebūtinai), ir močiutės atsiminimais. Svarbu, kad argumentai būtų tinkami.
Ką daryti, kad taip norisi išrasti dviratį? Gal patartumėte.
pradedančioji rašo:Na,labai aciu,SAULE:) tikiuosi ir as,kad iksvas bus gerai ir pasieksiu savo,nes tikrai esu pasiruosusi stengtis.o va toks palaikymas is salies tikrai i nauda ir dar tas tavo pasmaikstavimas prilipdo veide sypsena:)tai ko daugiau ir benoret.o ir patarimais butinai pasinaudosiu,nes dabar jau mastau kad reiktu man ne tik svori mest,bet ir savo mastyma,bei bendravima su draugemis pakoreguot.nes tikrai nesu jau tokia neisvaizdi ir ziuredama i save nesislyksciu,o tik matau kad kuna reiktu aptirpdyti ir turbut tikrai jos kazkiek dreba del to kad isivaizduoja mane be to antsvorio:)tureciau labiau savimi pasitiketi ir isdrist pasakyti,kas man nepatinka ir kad saldumu ateinant nesinestu,nes badu nemirstu,o jei atsines tai teks paciom ir suvalgyt:)anksciau tokia nedrasi nebuvau,bendravimas buvo kitoks,pasikeite iksvas,kai visos susilaukem vaiku,reciau susitinkam.o ir gal jos pranasesnes jauciasi del to,kad po nestumo be vargo grizo i buvusias figuras,o vat man niekaip nepavyko,tik dar priaugau,nors ir nesu tingine.na,bet dabar esu optimistiskai nusiteikusi ir ziuresim kaip man seksis laikytis maitinimosi plano.viskas ten man patinka ir i kancios recepta tikrai nepanasu:)isigysiu maisto svarstykles ir pirmyn!dar karta aciu,Saule,uz nuomone,geras mintis,o ir palaikyma zinosiu kur rasti:)tau taippat SEKMES!
Juk visi per egzaminą atlieka tą pačią “ydingą” užduotį. Vieni geriau, kiti blogiau. Blogam šokėjui ir gera užduotis nepadės.
Mielieji,gal ir aš nemoku skaityti arba neturiu to ydingojo teksto suvokimo įgūdžių, bet ir Jums kaži kas negerai. Nė viename straipsnyke, nei “Delfyje’, nei šiame neradau, kad būtų rašoma apie ydingas užduotis ar apie egzaminų teksto kokybę. Kalbama tik apie iš esmės ydingą užduotį…o kad mokome nuo pradinių klasių turbūt dirbančiam mokykloje neaišku, tik va, kad , pasirodo, tai iš esmės ydinga. ir juokinga, kai aiškina, kad mokinys turi pažodžiui atsakyti, kaip parengti atsakymai. Gal panelė Z. Nauckūnaitė net neįsivaizduoja, kaip derinami egzamino atsakymai? O gaila, juk dirba tame pačiame pastate kaip ir NEC. Et, ką čia ir bekalbėti, vis tiek bus taip, kaip kažkam reikės. Žiūrėkit, jau ir vadovėliai siūlomi, ir chrestomatijos…ko, mielosios, mes čia dejuojam. Juk stebuklų šalyje gyvenam…
Atsiprašau, komentarą skyriau Anuprui ir “lituanistei”, kurie kreipėsi į mane, vargšę ir nesusigaudančią situacijoje…
Tikrai taip? Tai ko gi čia dejuojam dėl tų programinių autorių, jei viskas tinka?
samprotavimas, kurio mokoma nuo pradinių klasių, apsunkinamas nepagrįstais reikalavimais būtinai remtis grožine literatūra (net nurodytu autoriumi – tikras absurdas).
Tai reiškia, kad tikslas – ne mokyti laisvai samprotauti, rašyti pagrįstą reikalingais argumentais tekstą, bet tempti jį ant kurpalio.
Labai prašau – nurodykite, iš kur ir kaip mokyti užtempto ant kurpaliaus samprotavimo. Ar Z.Nauckūnaitė asmeniškai parengs visą medžiagą, nes kai kalbėjau su vadovėlių autoriais, net Literatūros instituto žmonėmis, jie krato galvas, kad tokio žanro nėra girdėję. NEC specialistai irgi tik juokiasi, bet kad mums jau visai nejuokinga, kaip čia kažkas sakė, mums baisu, nes dabar jau visai neaišku, kaip sujungti mokymą ir mokymą egzaminui.Kas atsakingas, kad medžiaga rugsėjo 1-ąją būtų? Nesuprantu, negi “Dialogas” negali paimti iš Nauckūnaitės ar NEC specialistų interviu? Kokie čia interesai veikia? Pavyzdžiui, aš netikiu, kad tie “blūdijimai” apie brandos atestato gavimą ar negavimą priklausomai nuo perskaitytų programinių kūrinių kiekio yra sveiko žmogaus mintys. Gal tiesiog NEC yra tolerantiškas ligoniams ir neketina reaguoti į aiškias nesąmones.
O klausimai, kurie būna po tekstu, netgi penktokams ydingi? Dabar jau nieko negalima klausti? Ar kaip čia kitaip?
Gal kai nėra linijų po klausimu, tai jau ne teksto suvokimas? Ir tada jau ne ydingas… :))
Dirbkite, lituanistai, skatinkite mokinius mąstyti, nelakstykite, ieškodami papildomo uždarbio, nevaitokite patys, ir mokiniai supras, ko ir kaip mokytis. Pažįstu daug talentingų lituanistų, kurie ramiai reaguoja, nes padoriai dirba. Gėda kai kuriuos komentatorius mokytojai vadinti.
Gerai, kad tamsta fizikas…
Labas, Aldai!Suprantu, kad esi labai smarkiai rpjsideies prie One.lt, bet noriu paklasuti ar pats esi prisiregistraves?Dar vienas klasuimelis: kokiai auditorijai kurete one.lt?Panasu, Kad FB pasirinko siek tiek idomesni ir sakykime protingesni segmenta, bet zinoma norint gyventi is reklamos pajamu ir niekuciu Jusu strategija yra zymiai pranasesne.A.
Snieginiai, labai gražūs Oficialiai konditere apamtma paprastai minimum po 10 arba maximum po 12 klasės stojama į profkę ir ten išmokstama šio bei to. Neoficialiai reikia žvėriškai viskuom konditeriniu domėtis, turėti matematines smegenis, nedrebančių rankų ir nesibaigiančio kūrybinio polėkio