Ne kartą Lietuvos vadovai yra teigę, kad tokių gerų švietimo sąlygų kaip Lietuvoje lenkai neturi nė vienoje kitoje užsienio valstybėje.
Tačiau svarstant Švietimo įstatymo pataisas šie kažkada žvirbliu išskridę žodžiai jaučiu grįžo.
Tvirtinimams, kad tokių švietimo sąlygų kaip Lietuvoje lenkai neturi nė vienoje kitoje užsienio valstybėje, galima pritarti. Tačiau su teiginiu, kad tos sąlygos yra geros, reikėtų nesutikti. Ypač po to, kai vasario pradžioje pasirodžiusi Europos Sąjungos (ES) Žmogaus teisių agentūros studija konstatavo, kad net 42 proc. Lietuvos tautinių mažumų atstovų nurodo nepakankamai gerai mokantys lietuviškai, todėl jų galimybės konkuruoti darbo rinkoje yra mažesnės.
Šie duomenys aiškiai rodo, kad vieno pagrindinių švietimo tikslų – išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius komunikacinius gebėjimus, užtikrinant valstybinės kalbos mokėjimą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą – lenkų švietimas labai dažnai nepasiekia. Kitaip tariant, Lietuvos lenkų švietimo sąlygos nėra labai geros ir jas būtina tobulinti. O teiginiai apie neva geriausias lenkams švietimo sąlygas yra ne tik klaidingi, bet ir klaidinantys. Jei sąlygos yra labai geros, tai kam jas keisti? Nebent norint jas pabloginti?
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
…tik atsidusau… daugiau nieko. Lenkas ir liks lenku amžinai gargaliuojančiu tarp savų. Čia ne valstybės švietimo problema, o pačių žmonių, kurie nemąsto ir dėl to tik patys sau ir savo vaikams uždeda apynasrį. Tegu sau ir toliau ten egzistuoja savame plote, kurį Lietuvos žemėlapyje nuspalvinčiau baltai, nes ten nėra jokios tikros kalbos, tik mišinys.
Gerb. žuraliste,
savo straipsnio teiginius Jūs remiate duomenimis, kad “…net 42 proc. Lietuvos tautinių mažumų atstovų nurodo nepakankamai gerai mokantys lietuviškai, todėl jų galimybės konkuruoti darbo rinkoje yra mažesnės.”. Tas pats argumentas kaip pagrindinis buvo minimas ir politikų bei ministerijos atstovų, ginančių naujos redakcijos Švietimo įstatymą.
Kaip paaiškėjo, nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pasirodė, kad aukščiau minimas procentas buvo paimtas neva iš tyrimo, kurį atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Kaip patvirtino tyrimą atlikusio instituto atstovai šie duomenis neteisingi. Pasirodė, kad tik 3,9 proc. apklaustųjų nurodė, jog sukliudė per menkos lietuvių kalbos žinios.
Jei Jūs neturite šios informacijos, tai siūlau Jums susipažinti su straipsniu, kuris buvo paskelbtas laikraštyje “15 minučių”: “Švietimo pertvarkos galvosūkis: ką iš tiesų reiškia „42 proc. argumentas“? ”
Kadangi Jūsų straipsnio prielaida yra klaidinga, tai išvados iš neteisingų duomenų negali būti laikomi pagrįstais. Tikiuosi, Jūs paneigsite savo teiginius viename artimiausių “Dialogo” numerių.
Klaidingi duomenys ar ne, niekas dėl to nesikeičia. Net šypseną kelia burbuliuojančių lenkų reiškiamas nepasitenkinimas dėl naujojo įstatymo, gąsdinimai, kad streikuos:))))). Valio Lietuvos valdžiai, kad pagaliau ėmėsi kitataučių pastatymo į vietą veiklos! Seniai taip reikėjo.
Gerb. mokytoja,
netikiu savo akimis: “Klaidingi duomenys ar ne, niekas dėl to nesikeičia. ” Jums tiesa nesvarbi? Niekas dėl to nesikeičia? Ar melu galima grįsti savo veiksmus? Jūs tokias vertybes skiepyjate savo mokiniams? Jūsų veiklos motyvas yra “pastatyti kitataučius į vietą”? Atsiprašau, bet tokią leksiką galima išgirsti iš treninguotų vaikinų plikom galvom ir su alaus “bambaliu” rankoje. O dabar tokį žodyną vartoja mokytoja? Viešpatie, kaip žemai gali nusirįsti Mokytojo (didžiąja raide) vardas. Ko gi tada tikėtis iš Jūsų mokinių? Vargas, vargas Lietuvos švietimui, kai yra tokie “mokytojai”. Ar dar reikia užduoti klausimą, iš kur jaunimo tarpe tiek agresijos, kai tokia neapykanta kitataučiams alsuoja jų “mokytoja”.
„Nei vienas, nei kitas rodiklis neatspindi realios situacijos, nes 4 proc. yra per mažai, o 40 proc. yra per daug“, – konstatavo Darbo ir socialinių tyrimų instituto atstovas B.Gruževskis.