Dialogas - nepriklausomas švietimo savaitraštis - pedagogai - mokytojai
naujasis www.dialogas.com - mokytojų laikraštis

 


Registruotiems vartotojams Registruotis
Požiūris
Redakcijos skiltis
Rupūs miltai
Požiūris
Atgarsiai
Egzaminai
Pinigai
„Dialogas“ klausia
Klausiate - atsakome
„Dialogo“ interviu
Kolega - kolegai
Konfliktas
Ieško darbo /Siūlo darbą
Numerio tema
Aukštasis mokslas
Psichologija
Asmenybės
Aktualu
Paraštė
Vėlaus vakaro skaitiniai
Kiti straipsniai
Skelbimai
Informuoja ministerija

  Rezultatai

„Dialogo“ straipsnių archyvas
TAISYKLĖ NR. 6
SEIMO SPRENDIMAS – KRITIKOS TAIKIKLYJE
NEKOKYBIŠKIAUSIOS – DORINIO UGDYMO PAMOKOS
„Dialogo“ fotoarchyvas
Portretinės nuotraukos
Meninės nuotraukos
Reportažinės nuotraukos
DARBOHOLIKAI  (2007, Nr. 12)

Nesaikingai dirbančius žmones psichologai Vakaruose jau seniai priskyrė prie padidintos rizikos žmonių grupės ir pakrikštijo nelabai patraukliu darboholikų vardu.

Lietuvoje darboholikų „pasipylė“ po nepriklausomybės paskelbimo - ir tai natūralu, nes tik tada čia atsirado legalus privatus verslas. Į laisvosios rinkos areną kaip kokiais gladiatorių laikais patraukė tūkstančiai rizikos nebijančių vyrų ir moterų. Nemažai už tą drąsą ir beatodairiškumą galvas padėjo - vieni patys liepto galą priėjo, kitiems konkurentai „pagelbėjo“. Yra, ačiū Dievui, ir išlikusiųjų – sveikų ir sėkmę pažabojusiųjų.

Tačiau ne privataus sektoriaus darboholikai kelia didžiausią nuostabą, o valstybinio. Kas, pavyzdžiui, kai kurių mokyklų direktorius užkeikia dirbti baltos dienos nematant, savo sveikatą deginant ant valstybinės mokyklos aukuro? Garbės troškimas? Asmeninio gyvenimo tuštuma? Hipertrofuotas atsakomybės jausmas? Nežinau. Ir patys jie atsakyti nelabai gali, nors ne vienas jau ir infarktą patyrė, ir insultą „išvaikščiojo“, ir švelniau prakalbintas pravirksta ar neadekvačiai „pasiunta“. Nežinau, kiek Lietuvoje tokių mokyklų vadovų yra, bet vien aš daugiau kaip dešimt priskaičiuoju.

Štai pamario gimnazijos direktorius neatsimena, kada vasarą atostogavo, nes vis ką nors mokykloje remontuoja, „o kas statybininkus prižiūrės?“ Arba nedidelės sostinės mokyklėlės vadovas viešai prisipažįsta, kad jei pasiimtų atostogas už visą darbo laiką, tai porą ar trejetą metų galėtų vien atostogauti. Pažįstu dviejų Vilniaus švietimo įstaigų vadovus, kuriems ryte „greitai greitai“ padaro lašelines, ir taip pastiprinti jie lekia į savo darbovietes, lyg be jų ten viskas sugriūtų.

Viena vertus, tokie žmonės yra patrauklūs - jie naujovių nebijo, įsuka ištisus procesus… Bet kokia kaina? Pamenu, redakcija gavo eilinį skundą, esą vienoje pakaunės mokykloje nevyksta patriotinis darbas. Paskambinau direktoriui tiesiog informuoti apie laišką, nes jis akivaizdžiai baltais siūlais anonimo buvo siūtas. Kokia neadekvati reakcija kilo – direktoriui pasidarė silpna, paskui jis atsiuntė ilgą paneigimą, kuriame figūravo ir tokie argumentai: „Neprilips man jūsų mestas purvas, nes per daug gerai mane pažįsta kolegos, mokiniai ir kiti bičiuliai. Jie žino, kad mano gyvenimo kertinės vertybės yra patriotizmas ir meilė tėvynei.“

Nesveika vieša reakcija neseniai išsprogdino dar vienos prestižinės gimnazijos direktorių, pagalvojusį, kad skundą parašė jo gimnazisto tėvas ar mama. Tariamas skundikas buvo išvadintas „utėlės glinda“ ir kitais „malonybiniais“ vardais.

Bet ne vieši sprogimai yra baisūs, o nervinių bombelių prikaišiota kasdienybė. Per ją sunku eiti ne tik bendram labui besiaukojančiam vadovui, bet ir visiems aplink jį esantiesiems. Dedi koją ir nežinai, ar bomba nesprogs ir neištaškys tavęs į smulkius gabalėlius.

Taigi darbo sureikšminimas yra velniškai rizikingas reikalas – moki tuo, kas yra neįkainojama. Argi ne?

 

Elena TERVIDYTĖ,

„Dialogo“ vyriausioji redaktorė

 

Vido Venslovaičio nuotr.






Komentarai:  



Manau,    2007-03-25 18:28:28

kad pavojingiausi - su hipertrofuotu atsakomybės jausmu. Jie nesugeba paskirstyti darbų pagal svarbą. ATSARGIAI - DARBOHOLIKAS! Bijokime nesaikingai dirbančių žmonių!



tyu    2007-03-23 21:28:07

Ir mokytojai nemazai dirba, ypac vyrai, juk reikia seima islaikyt. Atlyginimas ne kazin koks, suktis tenka visur, kur tik imanoma. Apie poilsi negalvojama.



realiste    2007-03-23 18:19:56

yra gimnaziju direktoriu, kurie dar papildoma versliuka isigudrina sukti uz mokyklos ribu - ir visur speja. Del darbo kokybes nekalbesim. Darbo valandu mokykloj irgi.



HMMM-ei    2007-03-23 16:26:15

Komentaras buvo bendram vadovo tipažui,ne jums asmeniškai. Ir, atrodo, be pamazgų. Linkiu gerų diskusijų.



HMMM    2007-03-23 14:54:52

tai kad aš sava komanda pasitikiu!!! ir mokytojais taip pat :) todėl ir nesėdžiu iki išnaktų :)............ o, pasirodo, zvelgimas i problema plačiau irgi yra negerovė:( .... jau net padiskutuot čia nebegalima, tuoj apipila pamazgom...



Direktorius    2007-03-23 14:40:18

Gauni rasta ir pagalvok ar ji paleisti vykdymui,ar iskart i siuksliu deze ir dzin visi tie biurokratai su visai fortveliu metodais.Yra darbas,kolektyvas ir rezultatai.Tai ir viskas,otoliau skaitykite ,,PATAREJAI' ten tkra tiesa



Vadovei    2007-03-23 11:45:01

Na ir dirbkit, ir nepasitikėkit komanda.Manyti, kad kiti dirba blogiau už jus- tai puikybė. Imkit visus raštus "iš viršaus", nė nemanydami jų "perfiltruoti". Tokiu savo pavyzdžiu užkrėsite ir pedagogus- nekritikuoti, aklai vykdyti nurodymus, o į besipriešinančius žiūrėsite kaip į tinginius ar mokyklos priešus. Sėkmės, darboholikai.



HMMM    2007-03-23 10:40:59

esu vadovė:) ir bandau nebūti darboholike, nors kartais taip įsuka darbai, kad išbūni mokykloj po 10 val... kokios darboholizmo priežastys? Manau, dažniausia- nepasitikėjimas savo komanda ar kolektyvu, manymas, kad niekas geriau už mane nepadarys.... kita priežastis tikrai yra ta, kad vadovas šitaip užpildo asmeninio gyvenimo tuštumą.... trečia - kaip ir mokytojai, taip ir vadovai vis labiau užkraunami popieriais- o juos pildyti kada? belieka laikas "po darbo"... o jei dar vadovas dalyvauja kokiose nors rajono, miesto ar ŠMM darbo grupėse? o labiausiai išsunkia vadovus nesubalansuota sistema - iš viršaus krauna darbus mokyklai, neskirdami papildomų etatų, apačioms tai lyg ir nepriklauso - ir šoka direktorius prašymo, įkalbinėjimo ir laviravimo šokį, kuris atima daugiauisia jėgų ir energijos, kurią būtų galima daug naudingesnei veiklai panaudoti :) o juk mokinių mažėja, mokytojams krūvių norisi maximalių, tai gal tie keli papildomi etatai išspręstų ir mokinių krūvių problemą (mokytojai spaudžia mokinius rinktis jų modulius, papild. ugdymą ir t.t.), ir konfliktų, viešų sprogimų tikimybę sumažintų, ir bent jau psichologinį klimatą subalansuotų....






Komentuoti:


Vardas:  
Tekstas:  
Kiek lempučių matote?  
 
© „Dialogas“
Visa čia pateikta medžiaga yra „Dialogo“ redakcijos nuosavybė. Kopijuoti, platinti be redakcijos sutikimo DRAUDŽIAMA.
web - dizainas ir sprendimas  :