Atokiai įsikūrusios bendruomenės trauka

Puošiasi neseniai pastatyta Pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčia. Čia pašventintas vitražas – VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro(toliau – Centras) dovana bendruomenei bei atvykstantiems piligrimams iš visos Lietuvos.

Daugelis iš mūsų esame girdėję apie atokiame Dzūkijos miške įsikūrusią katalikišką bendriją-Pilnų namų bendruomenę. Apie gero žodžio, padrąsinimo, vilties ieškančius žmones. Apie tuos, nuo kurių nusisuko net patys artimiausi, apie tuos, iš kurių pragaištinga alkoholio ir narkotikų trauka atėmė ramybę.
Esame girdėję ir apie brolius, padedančius atsikelti puolusiems, gelbstinčius užribin nusiritusius žmones savo maldomis, savo pavyzdžiu ar net patirtimi.
Esame girdėję ir apie ypatingą supratimą, gerumą ir gailestingumą skleidžiantį Pilnų namų bendruomenės įkūrėją kunigą Valerijų Rudzinską.

Vien girdėti nepakanka. Vargu, ar bent vienas pasakotojas gali apibūdinti tai, ką pajuntame nuvykę į tylų Panaros kaimą. Paukščiai, žaluma, didžiulės žemuogės, tvarkingai augančios vaistažolės, iš kurių broliai gamina kvapnius, įvairiaspalvius arbatų mišinius.
Į akis krenta didžiulės statinės – po kunigo pašventinimo iš jų srove teka švęstas vanduo, kurį tikintieji nešasi ne tik kukliuose buteliukuose, bet ir didžiulėse talpose.

Tai, kad nesi vienintelis atvykėlis, girdėjęs daug gražių istorijų apie brolių veiklą ir nutaręs ieškoti Dievo artumo bei ramybės, įspėja atvažiuojantys vis nauji autobusai, automobiliai. O varpui pakvietus rinktis į šv. Mišias, pamatai pilną koplyčią žmonių. Visus juos atvedė noras išgydyti savo sielą, kūną, ne tik klausytis, bet ir išgirsti Dievo žodžius ir sugerti kuo daugiau gerumo bei šviesos, kurią savyje nešiojasi kunigas Valerijus Rudzinskas. Jo veide nematyti pykčio raukšlių, tik prie akių lyg spinduliai odą vagoja maži grioveliai, atsirandantys šypsantis.
Kunigas moka sušildyti, nuraminti, padėkoti ir priminti, jog visi esame svarbūs, visi esame- Dievo kūriniai.

Natūraliai ir paprastai nuskamba jo kvietimas puošti dar visai naują, pernai pastatytą, Dievo Gailestingumo koplyčią. Rūpintis ja kaip savo namais. ,, Koplyčia priklauso ne tik bendruomenei, ji – visos Lietuvos koplyčia”, – sako Valerijus Rudzinskas.
Maldos namai dar tvarkomi: didžiajam paveikslui trūksta rėmų, nėra kunigo krėslo, medžiai moja languose, nors numatyta juos išdabinti vitražais.
Tik vienas jų- vitražas virš vargonų – šventinamas ir minia piligrimų tampa šios nedidelės šventės liudininkais. Jo autorius vitražistas Zenonas Vaičekonis. Tai -Centro dovana Pilnų namų bendruomenei. Kunigas Valerijus Rudzinskas, asmeniškai padėkojęs Centro direktorei dr.Laimutei Anužienei, pasidžiaugė jau keletą metų trunkančiu šiltu bendravimu ir bendradarbiavimu.

Kiekvieną, įeinantį į koplyčią, nuo šiol pasitiks Pilnų namų bendruomenės ženklas, virtęs spalvoto stiklo kūriniu. Šis kryžius skelbs gailestingumą ir ištikimybę, kurią pasirinko čia gyvenantys broliai bei ieškantys kitokio gyvenimo. Buvimo be kvaišalų. Buvimo ramybėje. Buvimo su broliais, tyla, maldomis, darbu, vaistažolių darželiais, atvykstančiais maldininkais, jų pasakojimais apie stebuklus ir kunigo Valerijaus Rudzinsko kartojamais žodžiais apie tikrą, visa keičiančią, Dievo meilę.
Kai žiūri į didžiules žemuoges, nė neabejoji – tik meilė gali tokias užauginti.