Tikriausiai visi žinome, kad šiais laikais knygai konkuruoti su kompiuteriu nėra lengva. Ir mes labai džiaugiamės, kad ši kova nėra beviltiškai pralaimėta ir vis dar atsiranda donkichotų, ruošiančių mokinius meninio skaitymo konkursui. Mes labai norime parodyti mokiniui, koks meninis žodis gali būti patrauklus ir emociškai bei intelektualiai paveikus.
Taigi žvarbų Užgavėnių rytą pasipuošę ir susijaudinę pagrindinių mokyklų meninio konkurso laimėtojai išskubėjo į antrąjį etapą. Graudu ir miela buvo žiūrėti į prie mokytojų besiglaudžiančius ir iš šalčio bei jaudulio drebančius jaunuosius atlikėjus. Scenoje kiekvienas vis kitoks – vienas sublizga maloniu balso tembru, kitas nepriekaištinga dikcija, trečias artistiškumu, gyvumu – svarbiausia, kad kiekvienas stengiasi, kiek gali – tuo nuoširdumu vaikams tikriausiai niekas negali prilygti. Nors mes ir nesame profesionalūs scenos kalbos pedagogai, bet girdėjome ir trūkumus – kartais rėždavo ausį šaižus ir nemalonus balso tembras, kartais nuoširdžiai įsijautęs atlikėjas kažką murmėdavo ant scenos tik sau – nurydamas kai kuriuos garsus, prastai artikuliuodamas. Na, ir su tekstų pasirinkimu trūkumų būta – sunku mūsų laikų penktokėliui ar aštuntokui suvokti ir išjausti Maironio, kuriam šis konkursas buvo dedikuotas, tekstą. Buvo tokių nuspėjamų skaitovų, kad tiesiog užsimerkusi žinojau, kurioj vietoj jis pakels balsą ar padarys pauzę. Taigi atidrebėjome ir atidžiai išklausėme visus 40 atlikėjų, norėdami pasigėrėti ir pasimokyti vieni iš kitų.
Štai ir Šventės kulminacija, pasirodo autoritetingoji vertinimo komisija su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos katedros Scenos kalbos pedagoge Irena Žitkute priešakyje. Ji ir taria lemtingąjį žodį. Nežinojau, kad jis bus toks įstabus, būčiau įjungusi diktofoną arba nors susikonspektavusi. Dabar pateiksiu tik trumpą jos vertingų minčių santrauką, manau, kad ten buvę pedagogai pasidalins savo įspūdžiais ir patikslins mane, jeigu ką nors ne taip supratau. ,,Nuo ko čia man pradėti – nuo gerų ar blogų žinių”, – pradėjo nuo blogų, bet gerąsias taip ir pamiršo… Taigi, gerbiamieji, -tęsė ji, – žiaurus vaizdas tose Vilniaus mokyklose, toli atsiliekate nuo provincijos. Tikriausiau todėl, kad mūsų direktoriai yra beraščiai ir savo pavaduotojomis pasitelkę “šviesulius”
- lituanistes, kurios ir prakišinėja savo mokinius į konkursus. Tai buvo pirmoji giliamintė įžvalga, kurią mūsų konkursantai išgirdo iš garbios pedagogės lūpų. Įžvalga Nr. 2 – lituanistės – tai savęs nerealizavusios režisierės, scenaristės ir žurnalistės, bandančios atsigriebti su mokiniais – nežalokite jų… Įžvalga Nr. 3 – jeigu nieko nesuprantate ir nemokate – tai pasikvieskite mus į savo seminarus, pamokysime, pinigėlių juk mokymams turite (gal čia ir išlindo jos apmaudo motyvai?). Taigi dar gavome pastabų dėl netinkamai parinktų tekstų – mat nesitikėkite, kad kokio nevykėlio tekstelį mokinys iškels ir ištemps… Tikriausiai susigėdę todėl, kad esame tokios nevykėlės bijojome pažvelgti savo mokiniams į akis. Eilutėje prie paltų irgi kukliai, tyliai, lyg nusikaltę stovėjome – nebuvo to linksmo šurmulio ir akių blizgesio, kuris nors trumpam aplanko mus GROŽIUI, GERUMUI, IŠMINČIAI prisilietus prie mūsų. Esu KALTAS, KALTAS, KALTAS. Esu, kaltas, kad nesugebu apginti savo mokinio nuo visur sklindančio chamizmo, nepagarbos vaikui, pedagogui ir vienas kitam.
Nijolė Marcinkėnienė
![12A_8456 [800x600]](http://www.dialogas.com/wp-content/uploads/2012/03/12A_8456-800x600-160x112.jpg)
Ieškau duomenų ...
sveika, zaviuosi tavim ir tavo rasinys man patiko. labai saunu, kad isdrisai prabilti apie ta pseudointelektuale ponia.Pilna dar tokiu yra, kurie lipa protingiems ir geriems zmonems ant smegenu. Gaila tik labai vaiku. Aisku, gaila ir mokytoju, bet jie yra priprate buti ujami tokiu “ismintingu personu”. Laikykis, kovok . iki pasimatysim kovo pacioj babaigoj.sekmes Tau
Pritariu išsakytai nuomonei, nors konkurse ir nedalyvavau. Nieko nėra baisiau kaip pažeminti mokytoją vaikų akyse.
Nenustebčiau, jei tokia Irena Žitkutė, dirbdama, tarkime, ministerijoje ir audituodama Muzikos ir teatro akademiją, paklaustų senato narių: Kodėl nerengiate kinologų? (kino kritikų) :)DD. Toks klausimas prieš keletą metų Akademijoje vieno tikrintojo tikrai buvo pateiktas…
Gaila mokytojų, o labiausia – vaikų.
Nemalonu, kai kritikuoja viešai, bet dar nemaloniau žiūrėti, kaip mokiniai, mokytojų pamokyti, vartosi scenoje ir darkosi skaitydami Donelaitį, o Maironio poezijos graudu klausytis, nes vaidina kas antras. Mokytis tikrai reikia. Visiems.
Gal dirbat kaimo pagrindinėje ir šalia mokytojos diplomo turit bent aktorinio meistriškumo kursų pažymėjimą? Stengiasi žmonės kaip gali, o vaikai gal pirmą kartą išėję į TOKIĄ sceną, o Jūs norit profesionalumo. Nemažai vaikų sunkiai kalba net prieš klasę atsistoję; įsivaizduokit save, “pirmininkaujančią” Eurivizijai…
Atsiprašau – Eurovizijai.
Nebuvau tame konkurse, bet baisu, jei suaugęs žmogus sau leidžia taip elgtis…
Neseniai buvo Vilniaus regiono konkursas Trakuose. Vadovavo kita ponia (Vaigauskaitė) iš Klaipėdos. Vietoje pradžioje paskelbto seminaro apie vertinimą emocingi padūsavimai apie kažką, t.y. reikia auklėti patriotus, ką aš/mes davėme Lietuvai, prikalkime prie kryžiaus vertinimo komisijose dirbančius aktorius (o juk pati dirba su tokiais studentais). va ji tai padarys! Ir t.t. ir vis liep4 ploti. Ėmė auditoriją jausmų proveržiu. Po to pasirodė, kad konkurso reikalavimai, nuostatai nereikalingi, kadangi ponia turėjo savo vertinimo nuostatas. Tik neaišku, kas jas žinojo. Išsiskirstėme skaudančiais delnais ir prispjaudytomis širdimis. nežinia , kas pirmininkaus kitais metais ir pagal kokias vertinimo normas vertins. O vaikų buvo įspūdingų, ir kompozicijos šaunios (nebuvo skirta nei viena 1 0ji vieta) deja, … Tai ko tos akys mokytojų užgesę, ko jie pavargę, kas atsakys????????????????
Galų gale kažkas drįso kalbėti! Ačiū straipsnio autorei. Dalyvavau su savo mokinuke dvejus metus šiame konkurse, trečiaisiais metais ji atsisakė. Kodėl? Atsakymas buvo trumpas: “Nenoriu būti žeminama”. Vaikas, kuriam malonumas ne tik skaityti, bet ir mokytis eilėraščius, mūsų laikais didelė retenybė.Ji buvo nusivylusi. Gal komisijos nariams vertėtų kokią savaitę padirbėti mokykloje?
Lenkiu galvą prieš mokytojus, kurie ruošia mokinius tokiems konkursams.Pasišventusiųjų gretos vis retėja, nes komisijos nariams vis neįtinkame: tai per daug konsultuojame, tai gal reikėtų pakonsultuot. Gerbiamieji, tai kaip reikia?
Siūlyčiau organizuoti mokytojams nemokamus kursus, kur galėtume ne tik pasimokyti, bet ir išsakyti savo nuomonę, nes niekas, niekas mūsų negirdi!