Nesislepiu – esu tas Bronislovas Burgis, kuris „džiazuoja“. Bet man, atleiskite, nelabai įdomu skaityti ir savo paties, ir visų dūsaujančių, pykstančių ar besigiriančių mokytojų rašinėlius. Bet labai įdomu nors pro plyšiuką išgirsti moksleivių – pažangių, aktyvių moksleivių balsą. Žiniatinklis – puiki vieta anonimiškai pasakyti tai, ką jie galvoja apie mokytojus, direktorius, vadovėlius, egzaminus, pamokas ir kt. Paraginkime juos tai padaryti – dialogas bus įdomus!
SKAITYTOJŲ ĮRAŠAI
FOTOPULSAS
- Lituanistams tiks bet kaip komentarų: 221
- Prakeiktoji pedagogų vasara komentarų: 217
- Mokytojų darbo apmokėjimas: diskriminacija, nutylėjimai, apgavystė komentarų: 136
- Egzamino parodija komentarų: 117
- Klaidžioja audito šmėkla… komentarų: 116
- Išorės vertinimas: kokia jo ateitis komentarų: 109
- Bjauri savybė – nesileisti šmeižiamam komentarų: 108
- Ministerijos ponių manipuliacijos komentarų: 108
- Dar vienas apsinuoginimas būsimųjų atlyginimų šviesoje komentarų: 102
- Ką mokyklose įžiūrėjo išorės auditas? komentarų: 100
- Saviveiklininkų eros pabaiga? komentarų: 98
- Pirmą kaltąjį ministras jau rado komentarų: 95
- Idėjos ir žmonės komentarų: 93
- Lituanistų miestelis komentarų: 84
- Aktualiausia tema – mokytojo psichinė sveikata komentarų: 84
-
Luzeriui:
Bijok dievo! Dargi liaudies išmintis byloja: “Adata nežaidžiama, už stalo nebezdama”. Po tokio “akto” eitum vištoms grūdų ir gaidžių ieškoti :)DD -
drasa:
o as supratau, kad kazkoks gudrocius IT specas ta pati bajeri suskele su balsavimu uz el.dienyna – visiems parode, kad ir toliau dialogas com. nesugeba suvaldyti situacijos, ir visi... -
iškritusiam iš konteksto:
Prie streiko mokytojus ves LŠPS. Tas skelbiamas kovo “suvažiavimas” ir pinigų rinkliava neturi nieko bendro su streiku. Net gi drįsčiau sakyti – toks... -
>>> Paulius:
Anas mislija, kad Dievą už barzdos nutvėrė, šitas – kad velnią už uodegos pagavo :) -
Paulius:
Gal girti siandien raso? ak parase, kaip nesunku suprasti, kad jam nepatiko balsavimas, kai buvo renkamas ryskiausias dialogo autorius, to ak ir Miroslav suprato, kad ak kalba apie... -
Miroslav:
Susitvarkykit pirmiau savo darza nes su jusu portalu tai tikras balaganas, tikra tiesa ir teisybe sako comentatoriai. Jeigu nesugebat, pasikonsultuokit kad ir https://www.manodienynas.... -
Dekinga>>>>>> dėkingai:
Visiškai pritariu gerb. ponia, tačiau gyvenimas važiuoja kaip buldozeris, o mintys yra tik mintys…. Dievui dėkui, kad dar yra mąstančių žmonių, bet... -
Iskrites is konteksto:
Jo, iš tiesų, tai kuri gi profsąjunga ves mus per streiko arimus???? Jų tiek prisisteigė, kad visai net susiorientuoti neįmanoma, nes vieni ant kitų kaip šunys dantis... -
To ak:
Gal Kalvotaja Zemaitija jau Dialogas nupirko? Siaip vos tik pasirodzius tokiai informacijai etc.Delfyje visi mokytojus i suns dienas deda ir tinginiais vadina? Rizikuoja ta... -
To ak:
Atsibudom :) Pasižiūrėkit, kaip visi mėgsta elektroninį dienyną :) O tamstele vis dar sapne? -
ak:
“Kalvotojoje Žemaitijoje” neseniai skaičiau straipsnį streiko tema. Beje, gana palankų streikuojantiems. Tad ne visi tie vietiniai laikraščiai yra supuvę… -
ak:
aš irgi apie sąžinigus konkursus dar nesu girdėjęs. Nesakau, gal kur nors toks ir buvo… -
ak:
taip, dauguma pensininkų, išskyrus vieną – kitą unikalią išimtį turėtų mėgautis poilsiu, o jei patys nesugeba išeiti – reikėtų jiems padėti. -
ak:
Man nepatiko sukčiavimas balsuojant. O jums? -
inga:
As taip pat galiu paliudyti apie brendziuka, nereikia nekaltais avineliais apsimetineti siaip jau….
- Lituanistams tiks bet kaip (156)
- Egzamino parodija (98)
- Išorės vertinimas: kokia jo ateitis (92)
- Lituanistų miestelis (61)
- Pro memoria Laimučiui Deveikiui (56)
- Klaidžioja audito šmėkla… (50)
- AR TURI BŪTI APMOKAMA UŽ ELEKTRONINIO DIENYNO PILDYMĄ? (49)
- Mokytojų atestacija skendi miglose (49)
- Etatai, tarifai ir kita maitinanti proza (48)
- Prakeiktoji pedagogų vasara (47)
TINKLARAŠČIŲ SRAUTAS
APKLAUSA
Ieškau duomenų ...
REKLAMA
MULTIMEDIJA
SIUNTINIAI
Apie mokytojus, vadovelius ir pamokas.
Kai as mokynausi mokykloje, tai dar vadoveliai buvo seni, kur dar buvo kazka paskaityti. O dabar kiek matau knygynuose, kad gamtos mokslu vadoveliai is vis taip sumazinti pacios destomos teorijos atzvilgiu, kad reiktu sovietiniu knygu eiti i bibliotekas ieskoti ir mokintis. Gal cia prisidengdami, kad persunku bus vaikui nesioti didelius vadovelius ir kad mokytojai daugiau padirbetu per pamokas. Bet dar nevisose mokyklose gamtos mokslu mokytojai per pamokas aiskina, juk ne per daugiausia atsiranda mokiniu kurie nori studijuoti, o kai susgrimba tai buna per velu, nes literaturos per pamokas mazai.
O kiek atsimetu tai per istorijos pamokas tai knygas vis kitas gaudavom ir konspektuodavom.
Del lietuviu literaturos mokykliniu vadoveliu nesiginciju, mes emem is bibliotekos knygas pagal autorius ir per savaite reikedavo jas perskaityti.
O gal nori maziau padirbeti prie vadovelio, o tik gerus autorinius atlyginimus paskui pasiimti?!
Siaip, keista, atrodo, turetu buti atvirksciai per paskaitas turi daugiau dometis ir eiti i bibliotekas studentai, o mokinukams turetu buti viskas sukramtyta, bet deja gaunasi atvirksciai. O gal cia korepetitoriams darbas yra paliekamas, kad jie juos ismokytu, ir taip papildomai uzsidirbtu.
Dar apie vadovelius, juk per TV zinias girdejau, kad reiks net pirkti.
Gal kas turite idėjų, kaip įžiebti konstruktyvią diskusiją tarp mokytojų ir mokinių? Ar Lietuvoje tokia iš vis įmanoma?
Apie ką žiebti?
Renesansui: kaip įžiebti diskusiją? Mokytojas turi būti pasiruošęs priimti tai, ką pasakys mokiniai ir suprasti tai, kalbėtis ne iš aukšto, o kaip žmogus su žmogum. Jei mokytojas geranoriškas, protingas ir supratingas, neperšantis savo vienpusiškai teisingos nuomonės, diskusija vyksta. Yra ne tik mėgiamų, yra tiesiog mylimų mokytojų. Daug yra ir jiems didžiausias ačiū!
Pritariu Balbatūzei
Tikrai dauguma mokytoju is auksto ziuri. O kad bandytu ieskoti iseities kaip sudominti savo pamokomis, o ne vadovautis, tu eini i mokykla turi mokytis. As maza atlyginima gaunu, tad su tavim cia man ardytis nera kada as ir taip turi daug popierizmo.
PVZ.: itraukti i projektinias veiklas, kad mokinys pats dometusi, ieskotu literaturos papildomai:
a) per literatūros pamokas galima duoti apie nagrinejimus autoriu kurinius padaryti apibendrinamus darbus projektais: ar kokia nors is to autoriaus rasomo stiliaus sukurti plakata, ar pasiskirscius grupelemis apie autorius sudaryti palyginamasias schemas, pagal rasymo pobudi. Arba dar pagal rasytoju epochas (viduramziai, renesanso ir t.t.) autoriu minciu palyginimas, kazkokiomis schemomis. Pato interpretacijas lengviau gal butu rasyti, rendamiesi tam tikrais sablonais.
Per gramatikos pamokas galima vel koki nors projekta sugalvoti. O ne vien kalimas, kalimas tu taisykliu. Pvz. paraso dvi klases diktanta juos atsviesti arba tiesiog duoti su piestuku istaisyti kitos klases darbus, o po to patikrinti. ir ivertinti. Tiesiog tapti patiems mokytojams, kad suprastu, kam tai reikia daryti. Ar koki nors straipsni parasyti megiamia tema, kad susiieskotu medžiagos ir kaip zurnalistai apibendrintu.
b) ber biologijos vel tyrinejimai, gamta, vabaliukai ir t.t. ivairiu projektu galima susikurti.
ir t.t. Manau vaikams butu idomiau nei teorijas(medziaga) kalineti, o tiesiog ju pritaikyma daryti.
Del pirmos pastraikos. Aisku to tiesiai sviesiai nepasako, bet pagal elgesi mokytoju tai jauciasi, o kencia vaiku psichika, tada dar jie labiau tampa uzsiblokave, uzsidare, pikti, irzlus, i viska deja.
Gal but mokslu metu pradzioje, net verta per pirma pamoka, paklausti mokiniu ir kad parasytu ant lapuku visi, kaip jie tikisi kad pamoka butu isaiskinta, kokiu pamoku vedimo stiliaus noretu. Kokiu ideju jie gali pasiulyti, kad jiems butu idomu tai mokytis.
Nes man paciai budavo eiti kai kurias pamokas nuobodu, nes zinaujau, kad vel knygos konspektavimas ir pratybu pildymas, vel knygos konspektavimas ir pratybu pildymas. Ta monotonija labai atsibosta. Reikia ivairios veiklos ir beabejo mokytoju nuosirdumo, o ne galtoti, vel ta pamoka ir perpamoka i laikrodi ziureti kada baigiasi.
Gal but pakviete prielentos, jei mokinys nemoka iskart nevaryt i suola ir iskart nerasyti dvejeto, o tiesiog pabandyti bendrom jegom padaryti, bet nevertinti, o po to, duoti darbeli, kad ivertinti galima butu, gal tokiu budu daugiau ismoks nei sededamas suole. Tada gal ir nebus mokytoja harpija.
Pvz. Per istorijos pamokas apie Lietuva padaryti ekskursija. Per kuria bus pasokojama ta tema, o mokiniai pasizymes uzrasuose, kur po to turetu padaryti apibendrinamaji darbeli, parasyti referata-rasineli apie ta vieta, ar parodos esamus objektus remiantis istorine literatura.
Tikrai galima sugalvoti, kaip i teorija galima butu isigylinti.
Jei reikia kokiu nors minciu, tai parasykite cia i tema, pametysiu.
Dar galima per pamokas duoti kuribinga uzduoti, kaip testo ar kryziazodziu sudarymas. Juk kad testa sudaryti nera taip lengva, reikia gerai zinoti teorine medziaga, kryziazodzius ar taip koki nors zurnaluka pradeti daryti, kad patys mokiniai daryti ir kitos klases galetu tuo pasinaudoti.
Kuribingumui nera ribu.
Dar viena ideja. Pvz. sujungti dvi pamokas ir padaryti projekta Dailes istorijos ir Istorijos. Koki nors viena istorini objekta nufotografuoti ir aprasyti tiek is istorines puses, kada buvo pastatytas, gal tai buvo kazkieno tai uzkariauta bei kokia architektura, kas jai budinga ir t.t.
Įdomus mokymosi metodas pateiktas De Brouwerio Login’e: (žiūrėti nuo 6min 20s)
Kas tu per vienas?
O kas nepatinka? Taip as vienas:)
O kas nepatinka? Gal placiau parasytum.
Viskas patinka, tik šiaip įdomu, nes įdomiai rašote (turiu omeny, kad kas kelias minutes…) :-)
Kai idejos gimsta tai ir parasau.
Liuks!
Aciu, Anta. Glaustai, aiskiai.Yra is ko mokytis.
Mielosios koleges, -ai, pavaiksciokyte po seminarus gal ir atsiras ideju.
Turėjau aš tokią mokytoją fizikę: pakviečia prie lentos, o nemoku (nu nemėgau aš tiksliųjų mokslų, nelindo man į galvą jie :)) Na ir ką – ji taip paklausdavo, kad išmąstydavau ir atsakydavau, ir dažnai ne 2, o 5, 6 ir net 7 vieną kartą gavau. Ot buvo talentas :) Beje, jinai yra išrinkta Metų Mokytoja :)
Be ja, vienos mokytojos pasikeitimas nuleme mano pasirinkta profesija, nes buvusioji taip menkino mokinius ir mane(buvo tik keli mylimi, i ta tarpa nepatekau:( ), vos negalvoji, kad gal reikia pradeti kisius nesti, kad kitaip elgtusi. Aisku neniausiau as tu kysiu, o tiesiog pakeiciau mokykla. Ir is nemegiamos pamokos, tapo mano megstamiausia ir suprantama, nes kitaip mokytoja elgesi ir moke. Tai vat, kaip priklauso nuo mokytojos elgesio.
Va va, tik mano atveju aš vis tiek tiksliųjų mokslų nekrimtau :) Bet man patiko pati idėja, kad reikia ne tik iškalti (nu deja tenka kartais :( ypač kokias taisykles), bet pirmiausia atrasti kiekviename dalyke tarsi grožį, sistemą, va tada ir atsiskleidžia mokinys. Taikau savo darbe, pasiteisina daugeliu atvejų :)))
Ai, buvo dar vienas nesusipratimas dėl tiksliųjų mokslų: niekada nesisekė algebra, nes nesimokydavau formulių (nu, tų, kur a-kvadratu-minus-b-kvadratu, lialialia…), ir 12 klasėja mane privertė išmokti – na egzaminą tai reikės laikyti, kaip tu čia… Ir va, atsiverčiu aš egzamino “popierį”, o ten pirmama lape viiisos formulės…:( verkiau balsu… :)
Vat kaip buna kartais :)
Visi tik ir kalba apie pamokas, mokytojus: kaip turi mokytis ir elgtis ir t.t. Bet ar jums nė vienam nekliūna mokyklų išdraskymas? Neapgavotas, beatodairiškas. Kaip gali dirbti normaliai mokykla, jei beveik pusė vaikų suvežama galas žino iš kur? Labiausiai gaila mažylių, kurie kartais tampa “erelių” grobiu. Ar reikėjo taip elgtis?
O ka turejot Jus omeny “ereliu” grobiu: ar valdzios atstovus, ar mokytojus, ar pacius mokinius (kitos mokyklos).
O ka mokyklos isdraskymas? Is vaiku pusiu koks skirtumas,i kokia mokykla eis, svarbu kad ismokytu, juk kartais del aukstesniu isvardintu priezasciu ir keiciomos mokyklos, aisku, jei isdraskoma ta mokykla, kurioje tikrai idomiai ir pavyzdingai moke mokytojai tai tikrai gaila. Is kitos puses mokytojai gali netekti darbo, vel gi yra blogai.
Jei i mokykla patenka is tu isdraskytu mokyklu, geram mokytojui yra nebeda panaikinti spragas, jei pats mokinys nori, reikia tik dirbti ir atrasti bendra kalba. Jei dideles klases ir per kelias pamainas, tai tikriausiai reikia atkreiti demesi i atitinkamus ir atlyginimu, vel gi jei uz minimuma vargana ir is ryto mokyti ir po pietu, vel gi nesinori mokytojoms vargti ir kaip “sauciai” po darbo dienos pareiti.
Jei mokinukams yra beda pasiekti mokykla del didelio atstumo, tai jau turi piketuoti su teveliais kad kazkokias kitas pertvarkas darytu.
“Ereliu” gruobiu, o ka valdziai nusispiauti gauna labai didelius atlyginimus nei mokytojai ir priima tokius sprendimus, tik nepagalvoja, kad nuo priimtu sprendimu nukencia mokiniai.
Juk mokytojas yra irgi zmogus, kuris turi emocijas ir nuo kuriu nukencia mokiniai. O tos emociju busenos susidaro tikriausiai nuo mazo atlyginimo, kai kainos visur kyla, o atlyginimas yra numusamas. Mokytojai tampa irzlus , nes reikia susimoketi uz komunalines, valdyti nusipirkti ir kartais net truksta. Tada ta emocija labai isreiskiama rekimu ant vaiku, ypac kur tam vaikui reikia labiau paaiskinti.
Nuejau viena karta papildomai pas tokia mokytoja, kur pakeltu tonu man aiskina, as po pirmos pamokos mamai pasitikus apsizliumbiau ir pasakiau daugiau as pas ja neisiu.
susitikus* (vietoj pasitikus)
Kadangi cia galima rasyti ir apie egzaminus, tai labai smalsu suzinoti toki dalyka.
Pas mus yra ne tik lietuviskos mokyklos, bet ir rusiskos, lenkiskos. Kokiomis kalbomis siose mokyklose yra destomos tokios disciplinos kaip biologija, geografija, chemija, matematika ar ju kalbomis ar galima ir lietuviskai vesti pamokas. Ir ar valstybiniu egzaminu uzduotys yra parasytos ju kalba, ar laiko lietuviu kalba.
Pavartykite egzaminai.lt – ten gal rasite viršuje sėdinčių pedagoginių ubagų nurodymų. O ką gali toks tokiam patarti?
Per biologijos, chemijos, fizikos pamokas galetu buti daugiau bandymu, taip lengviau teorija ilystu i galva.
Galima idomiai mokytis kalbu papildomai savarankiskai arba gali mokyti mokytojai ir mokykloje.
Dauguma klausomes ne lietuviskos muzikos, taip pat siais laikais yra galimybe ir pasiziureti orginalia kalba filma.
Reiktu tik susirasti patinkancios muzikos teksta (galima rasti internete) ja issiversti, tokiu budu lavinama klausa bei didesne tikimybe ismokti nezinomus zodzius(pastoviai klausant ta pacia muzika). Taip pat ziurint filmus galima ismokti kalbos, nes dazniausiai kiek as pastebejau filmuose kai kurie (nezinomi) zodziai kartojasi ne viena karta, tokiu budu idomiau butu mokytis kalbu ir gal atlikti namu darbus, nes yra suderinama mokslas su laisvalaikio praleidimu. pvz.: “Finding Amanda” man istryges zodis “gorgeous” – zavus, puikus, nuostabus.