Plinta ekologinis virusas

Vis didesnei pasaulio gyventojų daliai ima rūpėti ne tik tai, ką turime ir kaip gyvename šiandien, bet ir tai, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms.
Yra manančių, jog ekologinės temos – nauja mada arba dar vienas apsukrių verslininkų ar valstybės pareigūnų bandymas žaisti žmonių sąmone ir taip uždirbti daugiau pinigų.
Yra nuoširdžai tikinčių ekologijos idėja, ją puoselėjančių, atliekančių mokslinius tyrimus ir sugebančių mus paskatinti keistis – labiau braginti žemę ir jos resursus.
Neseniai iš viešnagės Londone grįžusi draugė išsyk pasidalino savo įspūdžiais ir, kaip moterims būdinga, pasigyrė pirkiniais. Ji tikino, kad šio didmiesčio gyventojai užsikrėtę ekologijos virusu.
Didelis dėmesys skiriamas ne tik drabužiams ar maistui. Net prekybos centre neberasite mums įprasto plastikinio krepšelio pirkiniams – vietoj jo bus pasiūlytas ekologiškas. Džiaugėsi ji ir savo pirkiniu – maudymosi kostiumėliu, kurį galima dėvėti iš abiejų pusių. Išties patogu, juk mokate už vieną daiktą, o turite du. Taip žmonės skatinami mažiau pirkti, o kartu taupyti, neeikvoti gamtos išteklių.
Jau kelerius metus ir Lietuvoje gvildenamos ekologijos temos, vis labiau įsidrąsina ekologiška mada. Nors ji dar nėra taip įsismarkavusi kaip kitose Europos šalyse, tikėkime, tai tik laiko klausimas.
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras( toliau- Centras) taip pat atsiliepia į dabar itin aktualią ekologijos temą. Centras dalyvauja Švietimo mainų paramos fondo Grundtvig programoje, skirtoje suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymuisi. Projektas „ Mada ir Etika“( LLP-GRU-MP-2009-LT-00039) ne tik gerina suaugusiųjų švietimo kokybę, skatina tarptautinį suaugusiųjų švietimo institucijų bendradarbiavimą. Vienas pagrindinių projekto tikslų- aprangos dizainerius paraginti bei išmokyti kurti patvarius, ekologiškus drabužius ar aksesuarus.
Tekstilės, drabužių projektavimo ir gamybos pramonė augindama, apdirbdama žaliavas, naudoja daug toksinių medžiagų. Dažnai keičiami gaminių modeliai skatina pirkti, didina ne tik vartojimą, bet ir kalnus atliekų. Neretai pažeidžiamos žmogaus teisės – darbuotojai dirba viršvalandžius kenksmingose sąlygose, jiems tinkamai neatlyginama už darbą.
Projekte „Mada ir Etika“, dalyvauja aprangos dizaineriai iš Lietuvos, Rumunijos, Graikijos, Turkijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos. Jie skatinami rinktis ekologiškas medžiagas, šalyse, kuriose neišnauodojami darbuotojai.
„Sukurtus modelius pristatysime tik kitą vasarą, projekto pabaigoje, tačiau jau dabar galvojame, kokie jie turėtų būti. Turime sukurti septynis darbus. Tai bus lino ir dilgėlių audinio drabužiai“,- sakė Sigita Mačiulaitienė, Centro Kirpimo skyriaus mokytoja, dalyvaujanti projekte. Jos teigimu, Lietuvoje dar yra nedažyto, be chemikalų auginto, natūralaus lino, nors lino fabrikai mūsų šalyje išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Tie, kurie nesugeba konkuruoti su pigesne, iš svetur mus pasiekiančia produkcija, priversti veiklą baigti arba ją keisti. „Mes bendrajam su buvusia linų perdirbimo įmone, kuri dabar bando naujas technologijas ir pradeda auginti pluoštines dilgėles. Iš tokio audinio ketiname siūti dalį modelių. Tikiu, kad nė viena kita šalis nepateiks tokių, tad bus įdomu visiems“,- džiaugėsi S. Mačiulaitienė.
Ne tik audinys turi būti ekologiškas. Reikalaujama, kad ir konstrukcinėse detalėse, apdailoje nebūtų „svetimkūnių“. Todėl akmenėliai, raišteliai ar kriauklelės bus naudojami vietoj įprastų sagų ar užtrauktukų. „Projekte dalyvauja įvairių sričių Centro specialistai, tačiau mus vienija ta pati idėja. Tai ir mūsų Centro nuostata – puoselėti vidinį ir išorinį grožį. Manau, ekologija yra neatsiejama nuo žmogaus vidinio pasaulio. Juk tas, kuriam mažai rūpi pasaulio ateitis, tikrai nepirks daugiau kainuojančio, kartais sunkiau prižiūrimo ekologiško drabužio“,- teigė pašnekovė.
Ekologija šiandien – nauja mada. Ja užsikrečia ne tik tie, kuriems rūpi pasaulio gerovė, bet ir tie, kurie nori tik užsidirbti, pasipuikuoti ir neatsilikti nuo kitų. Tačiau kas paneigs, kad vis daugiau persirgusių ekologiniu virusu, nenorės grįžti prie senųjų įpročių, nes virusas pakeis ne tik drabužius, bet ir žmonių sąmonę.
Ingrida Mastavičienė