Nemažai lituanistų prisimena, kaip gimtosios kalbos ir literatūros mokyklose buvo mokoma ir pagal dvi atskiras programas, o mokytojai vaikus mokė tik kalbos arba tik literatūros.

Gal verta tokią praktiką pasitelkti šių laikų ugdymo problemoms spręsti?

Labai nudžiugino „Dialoge“ (2011, Nr. 44) išspausdintas straipsnis „Valstybinį geografijos egzaminą pasitinkant“ ir Geografijos mokytojų asociacijos prezidento Ryto Šalnos nuotrauka su Lietuvos Prezidente. Pagaliau, geriau vėliau negu niekada. Būtų labai džiugu, bet…
Galingas atotrūkis
Visi, kurie ruošė mokinius geografijos brandos egzaminui (dar mokykliniam), žino, kokia plati jo turinio apimtis. Ne be reikalo laikas (2,5 val.), duotas egzamino [...]

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė pateikia atsakymus į dažniausiai lituanistų keliamus klausimus dėl egzamino programos, jo vertinimo, metodinės pagalbos mokytojams ir mokymo priemonių.

Ministras G.Steponavičius į „Dialogo“ publikacijas sureagavo operatyviai: jo sudaryta komisija patikrino lietuvių gimtosios kalbos MBE organizavimą ir vykdymą Žeimelio žemės ūkio mokyklos centre, pakartotinai įvertino visus darbus. Rezultatai iškalbūs…

„Džiaugiuosi, kad mokytojai principingai reaguoja į bandymus nesąžiningu keliu gauti geresnius egzaminų pažymius“, – teigia švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius atsakydamas į redakcijos klausimą, ar ministerija tirs „Dialoge“ paskelbtą informaciją apie pažeidimus per mokyklinį brandos egzaminą.

Lietuvių kalbos egzaminas per pastarąjį dešimtmetį jau tiek yra pateikęs staigmenų – ir „nutekėjo“, ir užduoties nekokybe šiurpino, jo dalys skyrėsi ir susiliejinėjo, formos mutavo ir t. t. – kad Nacionalinis egzaminų centras bei užduočių rengėjai, norėdami dar kuo nors tautą nustebinti, būtų turėję labai išskirtinai pasistengti.