Darbą baigiančio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio teigimu, sisteminė bėda yra ne, pvz., netinkami įstatymai ar kiti teisės aktai, bet mokyklų vadovų savivalė juos įgyvendinant.
Pakomentuoti komiteto pirmininko nuomonę „Dialogas“ paprašė keleto mokyklų direktorių, mokyklų vadovų asociacijų lyderių.

Romas Sadauskas savo straipsnyje „Kam reikia Rugsėjo 1-osios sentimentų?“ („Druskininkų naujienos“, 08 31) kritikuoja Rugsėjo 1-osios šventės tradiciją. Autorius mėto akmenukus į mokyklų ir mokytojų „daržą“, ne itin patraukliai piešia ir mokinių tėvų paveikslą, darydamas prielaidą, jog tai jiems tokia šventės forma ir turiniu mėginama įtikti.
„Dialogas“ pasiteiravo kitų nuomonių. Siekdama kuo didesnio pozicijų spektro, redakcija pateikė klausimus mokyklos direktoriui, vadovėlių autoriui, mokytojams, jie taip pat yra ir tėvai.

„Ačiū, mums to nereikia“, – tokiais žodžiais abiturientai ir gimnazijos vadovai įvertino mokytojos pastangas vesti bendrojo kurso (B lygio) pamokas taip, kaip reikalauja ugdymo programa.

„Nejaugi niekam Lietuvoje nerūpi bendruosius dalykų kursus pasirinkusių gimnazistų pamokų kokybė ir jų pasiekimai?“ – klausia „Dialogo“ mokytoja, neseniai pradėjusi dirbti vienoje iš sostinės gimnazijų.

Demokratinių valstybių patirtis rodo, kad tais atvejais, kai sistemos darbuotojų darbo sąlygos netenkina ir jų atstovams su darbdaviais susitarti nepavyksta, imamasi radikalesnių reikalavimų reiškimo formų – mitingų, piketų, streikų ir pan. Juos dažniausiai organizuoja profesinės sąjungos, kaip organizuočiausia ir kovingiausia darbuotojų atstovų organizacija.
Lietuvos švietimo sistemos padėtis šiuo požiūriu ypatinga – turime net penkias mokytojams atstovaujančias [...]

Dabartiniai švietimo politikai, regis, keičia švietimo reformos prioritetus.

„Prašyčiau ministrą pasirūpinti, kad kuo greičiau būtų parengti ir patvirtinti juridiniai ir normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys mokyklos ir mokytojų darbą bei jo apskaitą. Kai kurių valstybinių kontrolės institucijų atstovų teigimu, šiuo metu mokyklos dirba kaip blogą reputaciją turinčios UAB“, – ministro G.Steponavičiaus dvejų metų įdirbį vertina ir sistemos „karštus taškus“ švelniai primena Pasvalio r. Pajiešmenių pagrindinės mokyklos direktorius E.Macaitis.

Neseniai paskelbtas darbo su gabiais vaikais ekspertės prof. Joan Freeman tyrimas rodo, kad sėkmės gyvenime sulaukia ir savo gabumus realizuoja vos 3 proc. talentingų vaikų.

Mokytis – reiškia sunkiai dirbti. Tokia buvo visų ir kol kas tebėra kai kurių Lietuvos mokyklų nuostata. Ta nuostata padėjo išugdyti kartų kartas išsilavinusių, darbščių, sumanių, išradingų žmonių.

Dabar ant lituanistų visus šunis karia. Esu lituanistė, todėl stropiai ruošiuosi naujiems mokslo metams. Tas pasiruošimas yra dvejopas: materialus ir psichologinis, dvasinis. Štai mano atmintinė, kuri gali praversti ir jums.
Visas Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo BURGIO straipsnis – „Dialoge“.
www.burgis.lt

„Baigiau gimnaziją per Anastaziją, žinau, kur Azija, – ar ne gerai?“ Nesakysiu, kuris poetas taip ar panašiai parašė. Nei jis poetas, nei čia – eilėraštis, bet mintis labai tinka staigmenai, kurią neseniai paskelbė žiniasklaida: Švietimo ir mokslo ministerija siūlo 30 proc. siaurinti mokymo programas ir išgyvendinti „kalimą“!