Eugenijus JESINAS, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas

<…> Tęsdamas buvusio ministro „gerąsias“ tradicijas, D.Pavalkis garsiai paskelbė, kad profesinių sąjungų siūlymus įgyvendins naujai sukurtose darbo grupėse. Tuo pat metu savo potvarkiais apribojo šių grupių veiksmingumą, „pririšęs“ jų sprendimus prie esamų vadinamojo mokinio krepšelio (MK) lėšų. Tokiu savo sprendimu ministras darbo grupės narių siūlymus pavertė niekiniais [...]

Kai po eilinių rinkimų buvusi Seimo opozicija tapo valdančiąja dauguma, o valdantieji – opozicija, kelių švietimo bendruomenei aktualių problemų sprendimas pasisuko netikėta kryptimi.
Kebliausios iš jų – mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarka ir mokyklų vadovų kadencijos trukmė.

Lietuvos mokytojams atstovaujančių profesinių sąjungų skaičius taikosi persiristi į antrą dešimtį.
Ar naudinga mokytojui nacionalinį statusą turinčių profesinių sąjungų konkurencija?
O gal šios organizacijos ketina konsoliduotis?

Naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vis dar intensyviai susitikinėja su įvairių švietimo institucijų, asociacijų atstovais, vadovais.
„Kokį įspūdį Jums padarė ministras D.Pavalkis?“ – paklausė „Dialogas“ mokytojams atstovaujančių profesinių sąjungų pirmininkų.

Profesinių sąjungų vadovų atsakymai – „Dialoge“.

Mokinio krepšelis (MK) yra atlikęs gerų darbų. Jo įvedimas 2002 m. išgelbėjo mokytojus nuo chroniškai vėluojančių atlyginimų. Vėliau krepšelis labiau talkino ne mokytojams, bet politikams ir valdininkams – juo naudojantis lengviau buvo uždaryti mažai mokinių turinčias mokyklas. Dėl to vieni džiaugėsi, kiti liūdėjo, ir krepšelis užsitraukė nesimpatiją.
Dabar, kai apie mokinio krepšelio trūkumus garsiai prabilo ir į valdžią išrinktos partijos, ir pavieniai politikai, diskusijos apie MK ir pedagogų bendruomenėje labai suintensyvėjo.
Įvairūs požiūriai ir vertinimai bei konkretūs iškalbingi skaičiai.
Diskursas labai platus – nuo reikalavimų MK panaikinti iki raginimų pamažu tobulinti MK paskirstymo metodiką.

Lapkričio 30 d. LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo Klaipėdoje organizuotoje konferencijoje „Švietimo įstaigų finansavimas“ dalyvavo apie 150 pedagogų. Į renginį atvyko ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė, Darbo partijos kandidate į švietimo ir mokslo ministrus pasiūlyta V.Baltraitienė, jų patarėjai, savivaldybių švietimo skyrių vedėjai, švietimo įstaigų vadovai.
Ką Žemaitijos švietimo atstovai siūlo naujai valdžiai?

Ilgamečiam LŠDPS vadovui Aleksui Bružui oponuojantys švietimo darbuotojų atstovai telkia gretas – spalio 30 d. Kaune ir lapkričio 15 d. Vilniuje buvo susirinkę oficialiai sąjungos pozicijai nepritariantys susivienijimų pirmininkai ir centrų atstovai.

Dviejų mokytojams atstovaujančių profesinių sąjungų organizuotas rugsėjo 14-osios mitingas prie Švietimo ir mokslo ministerijos išskirtinis buvo ne vien žaviu balionu, ministrui skirta tarka beigi šiukšliadėže. Išskirtinės buvo kai kurių pedagogų kalbos – dar nė viename mokytojų mitinge nebuvo parodyta tiek dėmesio apatinei ministro kūno daliai…

Lietuvos mokytojų profesinių sąjungų lyderių pasiteisinimai, kad jų vadovaujamos organizacijos nėra labai įtakingos, nes joms priklauso nedaug pedagogų, yra pagrįsti – kaimyninėse šalyse profesinėms sąjungoms priklauso gerokai didesnė nei Lietuvoje mokytojų dalis.
Kodėl taip yra? Gal Lietuvos pedagogai nenori būti nariais tokių profesinių sąjungų, kurių vadovai ir jų patarėjai dažnai sprendžia visai ne su pedagogų interesais susijusias problemas? Šis pasakojimas būtent tai iliustruoja.

Nuo rugsėjo 1-osios įsigaliosiančius pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimus galima suskirstyti į dvi grupes: vienos naujovės mokytojams yra daugiau, kitos – mažiau svarbios.
Tačiau vieningos nuomonės, kaip vertinti pakeitimus, neturi net mokytojų atstovai.