Bendrojo ugdymo taryboje (BUT), kurios naują sudėtį neseniai patvirtino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, nebėra nei tėvų, nei moksleivių atstovų. Šią valstybės švietimo savivaldos instituciją, kuri, anot įstatymo, skatina visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus, dabar sudaro tik švietimo sistemoje dirbantys specialistai.
Tokia BUT sudėtis atskleidžia naujųjų ministerijos vadovų požiūrį į visuomenės nuomonę. Taigi kokia ji?

Tarp naujų Vyriausybės siūlymų perskirstyti 2007–2013 m. numatytas Europos Sąjungos (ES) fondų paramos lėšas yra nuostata nurėžti 43,3 milijono litų, numatytų švietimo sistemai ir moksliniams tyrimams vykdyti. Šios lėšos būtų paskirstytos ir papildomiems projektams, tokiems kaip „aplinkos stebėjimo ir kontrolės iš oro sistemos stiprinimas“ įgyvendinti.
Projektą dėl ES paramos lėšų perskirstymo numatyta svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje.  [...]

Buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus skandalingai pradėtus žygius silpninti profiliavimą ir skatinti studentus rinktis technines profesijas tęsia ministras Dainius Pavalkis.

„Dialogo“ redakcijos žiniomis, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ruošiasi atšaukti dabar galiojančią mokyklų vadovų skyrimo tvarką.
Kuo gera / bloga prieš porą metų įteisinta visuotinė mokyklų vadovų skyrimo tvarka? Ar būtina ją keisti? Gal užtektų tik patobulinti? Ar tai dabar aktualiausias klausimas? Jei yra aktualesnių – kokie jie?

„Dialogas“ keleto pozicijos ir opozicijos politikų paklausė:

• Kaip vertinate Dainiaus Pavalkio vadovavimo Lietuvos švietimui šimtadienį?
• Kokius darbus ministras turėjo padaryti, tačiau nepadarė?
• Ko geriau būtų ir nedaręs?

Valdančiosios koalicijos ir Darbo partijos frakcijos narės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkės Audronės PITRĖNIENĖS; valdančiosios koalicijos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos bei ŠMKK [...]

Kai po eilinių rinkimų buvusi Seimo opozicija tapo valdančiąja dauguma, o valdantieji – opozicija, kelių švietimo bendruomenei aktualių problemų sprendimas pasisuko netikėta kryptimi.
Kebliausios iš jų – mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarka ir mokyklų vadovų kadencijos trukmė.

Kritišką nuomonę apie valdančiųjų partijų politinės tarybos sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei švietimo ir mokslo ministro padarytus pakeitimus viešai išsako vis daugiau Lietuvos politikų ir pedagogų.
Visas straipsnis – „Dialoge“.

Pristatydamas tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS 2011 rezultatus Rusijos švietimo ministras Dmitrijus Livanovas spaudos konferencijoje atidarė šampano butelį.
Tuo pat metu (2012 12 11) Lietuvoje vykusiame minėto tyrimo rezultatų pristatyme švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius net nedalyvavo.
Kas lėmė tokį skirtingą ministrų elgesį?

G.Steponavičiaus veiklai švietimo srityje teismas sudavė antrą rimtą smūgį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad buvusio švietimo ir mokslo ministro 2012 08 31 pasirašytas įsakymas ir juo patvirtinta nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka 2014 metams prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui (MSĮ) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Gal tai gera proga pakoreguoti MSĮ?

„Stebina viena – jog, nuolat mažėjant mokytojų darbo užmokesčiui, menkėjant mokyklų aprūpinimui, pinigų atsiranda tik abejotinoms programoms ir tie patys nusėda jų kūrėjų kišenėse, neatnešdami jokios apčiuopiamos naudos mokyklų bendruomenėms, jau nekalbu apie tokią smulkmę kaip vaikų ugdymas.“
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono Mažeikių r. susivienijimo pirmininkės Judytos Čejauskienės požiūris.