Praėjusių metų gale Konstitucinis Teismas paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir LŠDPS Žemaitijos susivienijimas 2011 m. gruodžio 6 d. 14 val. organizuoja mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje.

„Jei šitokiais tempais emigruosime, jei gyvenimo lygis smuks, o mes – kaip tarybiniais laikais – liudysime ne tai, kaip yra, o tai, ką norėtume girdėti, tai prireiks ne tik antro, bet trečio ir ketvirto mokyklų tinklo pertvarkos dublio“, – tikina Mažeikių r. švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.

„Šiandien ugdymo įstaigų darbuotojai turi pradėti jau ne tik skambinti varpais ir varpeliais, bet sukelti tikrą uraganą kitam švietimo šviesuliui – pačiam pačiausiam, visus žavėjusiam pažadais, jog mokinio krepšelis mažinamas nebus“, – teigia LŠDPS Žemaitijos regiono Mažeikių susivienijimo pirmininkė J.Čejauskienė.

Antradienį (11 15) A.Jurgelevičiaus vadovaujama Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) išplatino pareiškimą, kuriame apkaltino ministrą G.Steponavičių, kad tas nepasipriešino mokyklų apiplėšimui. „Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius turėjo galimybę įtikinti kitus Vyriausybės narius neatimti pinigų iš nemažų finansinių sunkumų turinčių mokyklų, tačiau daugiau kaip 14 mln. litų, kurie vargiai ar gali išgelbėti skylėtą valstybės biudžetą, ministrui [...]

„Eurostatui“ paskelbus, kad vienam mokytojui Lietuvoje tenka mažiau mokinių nei daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius paaiškino, kas lemia pernelyg didelį mokytojų skaičių Lietuvoje…
Visa informacija – „Dialoge“.

<…> „Pievose“ už Seimo penktadienį (09 23) apie 16 val. lietuvių kalbos praktiškai nesigirdėjo – vien lenkų ir protarpiais rusų. Tarsi ne Lietuva ten buvo. O vis dėlto – net labai Lietuva… Žmonės rinkosi (bei buvo atvežami) bent jau iš pažiūros ne agresyvūs – veikiau susirūpinę. Jaunimėlis – labai savas, paprastas, apimtas lengvo jaudulio ir [...]

Rugsėjo 1-osios išvakarėse Vilniaus politikai nutarė leisti Mstislavo Dobužinskio vidurinėje mokykloje, kurioje ugdymas vyksta rusų kalba, šiemet rinkti vienuoliktąsias klases. Pagal ankstesnį sostinės tarybos sprendimą, šioje mokykloje vienuoliktųjų klasių šiemet komplektuoti nebebuvo numatyta, ją ketinta jungti su kita rusų kalba pamokas organizuojančia švietimo įstaiga – Lukiškių vidurine mokykla.

„Problema čia milžiniška: nenormalu, kad iš dokumento – egzamino programos – kyla tiek klausimų. To dar nėra buvę. Labai norėtume sulaukti atsakymų iš atsakingų specialistų“, – rašo „Dialogui“ į „Lituanistų miestelį“ susibūrę lietuvių kalbos mokytojai.

Jie suformulavo konkrečius dalykinius klausimus egzamino programos rengėjams bei Ugdymo plėtotės centro specialistams – ir reikalauja konkrečių atsakymų.

„Jau šiandien mes turime žinoti idealaus vieno ir kito tipo rašinio, kurio mokysime, pavyzdžius. Ir jie mums, lituanistams, turi būti aiškūs“, – reikalauja nenorintys tradiciškai švietimo valdininkų būti palikti „ant ledo“ lituanistai.

Sveikinimų Rugsėjo 1-osios proga nusipelno ir švietimo biurokratai. O ypač iš savojo „šulinio“ pagaliau išlipę Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai.
Tradicinė mokslo metų pradžios konferencija, kurioje Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai ir specialistai kasmet susitinka su švietimą savivaldybėse kuruojančiais merais ir vicemerais, savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovais ir švietimui neabejingais Seimo nariais, šiemet vyko netradicinėje [...]