Nemažai lituanistų prisimena, kaip gimtosios kalbos ir literatūros mokyklose buvo mokoma ir pagal dvi atskiras programas, o mokytojai vaikus mokė tik kalbos arba tik literatūros.

Gal verta tokią praktiką pasitelkti šių laikų ugdymo problemoms spręsti?

Patriukšmavimai, esą mokymo valstybine kalba stiprinimas Lietuvos rusų ir lenkų mokyklose diskriminuoja šių tautų atstovus, šiek tiek aprimo. Tačiau apie diskriminaciją, kuri išties smaugia tautines mažumas, jų gynėjai kažkodėl iš viso nekalba.

Švietime dalyvaujantys žmonės turi teisę žinoti, kodėl lietuvių kalbos programa, rengta daugiau nei metus, buvo atmesta net jos nesvarsčius, o rengtoji gal porą mėnesių skubiai priimta.

„Šiandien mes – antrokai gimnazistai ir tiksliai žinome, kad lietuvių kalbos žinių patikrinimo… nelaikysime. Pakeisti nuomonę apie PUPP mus privertė 2011 m. pavyzdinės lietuvių kalbos rašymo užduotys“, – teigia Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos moksleiviai.

<…> Nors jau dabar galima daryti prielaidą, jog pakoreguotiems VUBP projektams iš esmės pritarta, tačiau dar yra diskutuotinų temų dėl dalykų turinio ir dėl pokyčių poveikio egzaminų programoms.
Visas ŠMM straipsnis apie tai, kaip švietimo bendruomenė diskutuoja dėl atnaujintų ugdymo programų, – „Dialoge“.

Kuo mes autentiški, saviti? Ar iš tikrųjų pasitikime savo nacionaline kultūra taip, kad galėtume ją teikti kaip atsparą destruktyvizmui ir kartu būtume atviri pasauliui, tolerantiški kitoms kalboms bei kultūroms?
<…> Rodos, mokiniai masiškai nebeskaito grožinės literatūros, nesidomi spektakliais, kultūros renginiais. Rodos, jiems neįdomu net tai, kas turėtų būti įdomu, pavyzdžiui, ekskursijos (nebent su nakvyne). O gal [...]

Šeši ŠMM vyr. specialistės N.Poderienės atsakymai į septynis lituanistų klausimus ir lituanistų – jiems, regis, vis dar daug kas neaišku – komentarai.

Kažkada dr. A.Zabulionis „Dialoge“ lietuvių kalbos egzaminą pavadino neegzaminu. Ir jis buvo teisus, nes kasmet šis renginys (kartais – jau tik reginys) tolsta nuo bet kokio logiškai paaiškinamo ir programomis bei strategijomis grindžiamo žinių, gebėjimų patikrinimo.

Lietuvių kalbos egzaminas per pastarąjį dešimtmetį jau tiek yra pateikęs staigmenų – ir „nutekėjo“, ir užduoties nekokybe šiurpino, jo dalys skyrėsi ir susiliejinėjo, formos mutavo ir t. t. – kad Nacionalinis egzaminų centras bei užduočių rengėjai, norėdami dar kuo nors tautą nustebinti, būtų turėję labai išskirtinai pasistengti.

„Mokiniai – tai statistiniai vienetai. Onukas ar Jonukas – vienas ir tas pats“, – tai gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui žodžiai, pasakyti pedagogų tarybos posėdyje. Žodžiai, sudedantys visus taškus ant visų reikiamų raidžių ir visų reikiamų sakinių pabaigoje, atsakantys į visus klausimus apie asmenybės ugdymą mokykloje, apie reformos esmę, apie mokyklos misiją ir viziją.