Lietuvių kalbos mokytojos prašymą nušviesti naujų pagrindinio ugdymo programų rengimo padėtį tenkina Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida PODERIENĖ.

„Nesuprantu to lietuviško noro „pasitarti su tauta“: kai, atrodo, tikrai reikia kokį projektą aptarti, išdiskutuoti – padaroma slapčia, o kai prieinama prie techninių klausimų, kuriuos derėtų išspręsti specialistams, – visų klausinėjama“, – sako švietimo konsultantas Algirdas Zabulionis.

Kadaise, prieš negandinguosius 1940 metus, buvo paplitęs šmaikštus pasakymas: „Viens vyrs – ne talka, viens žodis – ne šneka.“ Papildykime jį dar vienu nariu: vienas pavyzdys – ne įrodymas. Kovo 1 d. „Dialoge“ išspausdintame straipsnyje „Kaip svarbu pažinti kalbos išgales!“ plačiau kalbėta apie lietuvių kalbos veiksmažodžio nuosakų ir laikų formų įvairovę ir gausą. Šio atvejo [...]

Nemažai lituanistų prisimena, kaip gimtosios kalbos ir literatūros mokyklose buvo mokoma ir pagal dvi atskiras programas, o mokytojai vaikus mokė tik kalbos arba tik literatūros.

Gal verta tokią praktiką pasitelkti šių laikų ugdymo problemoms spręsti?

Patriukšmavimai, esą mokymo valstybine kalba stiprinimas Lietuvos rusų ir lenkų mokyklose diskriminuoja šių tautų atstovus, šiek tiek aprimo. Tačiau apie diskriminaciją, kuri išties smaugia tautines mažumas, jų gynėjai kažkodėl iš viso nekalba.

Švietime dalyvaujantys žmonės turi teisę žinoti, kodėl lietuvių kalbos programa, rengta daugiau nei metus, buvo atmesta net jos nesvarsčius, o rengtoji gal porą mėnesių skubiai priimta.

„Šiandien mes – antrokai gimnazistai ir tiksliai žinome, kad lietuvių kalbos žinių patikrinimo… nelaikysime. Pakeisti nuomonę apie PUPP mus privertė 2011 m. pavyzdinės lietuvių kalbos rašymo užduotys“, – teigia Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos moksleiviai.

<…> Nors jau dabar galima daryti prielaidą, jog pakoreguotiems VUBP projektams iš esmės pritarta, tačiau dar yra diskutuotinų temų dėl dalykų turinio ir dėl pokyčių poveikio egzaminų programoms.
Visas ŠMM straipsnis apie tai, kaip švietimo bendruomenė diskutuoja dėl atnaujintų ugdymo programų, – „Dialoge“.

Kuo mes autentiški, saviti? Ar iš tikrųjų pasitikime savo nacionaline kultūra taip, kad galėtume ją teikti kaip atsparą destruktyvizmui ir kartu būtume atviri pasauliui, tolerantiški kitoms kalboms bei kultūroms?
<…> Rodos, mokiniai masiškai nebeskaito grožinės literatūros, nesidomi spektakliais, kultūros renginiais. Rodos, jiems neįdomu net tai, kas turėtų būti įdomu, pavyzdžiui, ekskursijos (nebent su nakvyne). O gal [...]

Šeši ŠMM vyr. specialistės N.Poderienės atsakymai į septynis lituanistų klausimus ir lituanistų – jiems, regis, vis dar daug kas neaišku – komentarai.