„Klysti yra žmoniška. Mano supratimu, šita programa yra baisi klaida. Ir jeigu autoriai šito negali suvokti – na, ką padarysi – visokių nelaimių būna“, – triuškinančia išvada savo kalbą Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vykusiame (01 28) Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto aptarime užbaigė prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas.

Vakar (02 02) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išvažiuojamąjį posėdį surengė Lietuvių kalbos institute.
Kaip „Dialogui“ sakė instituto mokslinė bendradarbė Rita Miliūnaitė, buvo kalbama apie institutų finansavimą, lituanistikos būklę. Tai buvusi tąsa sausio 12 d. Seimo komitete įvykusio pasitarimo. Tada Lietuvių kalbos instituto atstovai sakė, jog kai kurie svarbūs dalykai yra griaunami. R.Miliūnaitė pabrėžė, kad [...]

Kai kalbi su mokiniais, reikia stengtis, kad jie pajustų, jog visa literatūra ir tas konkretus tekstas yra ne apie kažką kitą, o apie jį patį. Apie jo tėvą, jo motiną, jo dabarties gyvenimo realybę arba apie tai, kas su juo neišvengiamai bus.

Atsiliepimas apie Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo
bendrosios programos projektą
Kalbėsiu tik apie projekte išdėstytą literatūrinio ugdymo programą.
Švietimo ir mokslo ministerijos suburtas autorių kolektyvas pabandė išspręsti seniai pribrendusią problemą – literatūrinį ugdymą XI–XII klasėse. Būta nemaža bandymų surasti toms klasėms tinkamiausią modelį, bet vis nesisekdavo. Šį kartą bandymas, mano manymu, tikrai pavyko.
Iki šiol galiojantis programos variantas daugelio netenkino. [...]

VU Filologijos fakulteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro darbuotojai bei bendradarbiai viešu laišku dėl Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos bendrosios programos projekto kreipiasi į švietimo ir mokslo ministrą.

„Literatūros pažinimas yra sumenkęs, klasikos tekstai neperskaityti, jie žinomi labai fragmentiškai. Kas čia yra įvykę? Ar tai tik mūsų mokyklos padėtis, ar bendresnė situacija, problema?“ – svarsto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. M.Kvietkauskas.

„Susidaro įspūdis, kad kreipimosi autoriai labai skubėjo paskelbti savo protestą ir nespėjo perskaityti programos projekto, nes nurodyti priekaištai yra nepagrįsti“, – teigia UPC specialistės V.Dailidienė ir Z.Nauckūnaitė atsakydamos į mokytojų lituanistų kreipimąsi, kuriuo pastarieji prašo bent metams sustabdyti Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos priėmimą.

Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas kryžminėje lituanistų ugnyje šiuo metu „grūdinasi kaip plienas“. Situacija įtempta: dalis mokytojų lituanistų, tarp jų – Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos viršūnėlės – tvirtina, kad minėtame projekte yra didelių esminių klaidų, ir ragina šio projekto priėmimą atidėti bent metams (žr. „Dialogas“, Nr. 44); o štai kita dalis mokytojų bei mokslininkų lituanistų – dalis jų šios krypties kaitą inicijavo bei programos projektą rengė – džiaugiasi rezultatu ir į atnaujintą programą deda daug vilčių. Diskusija tęsiasi…

Aktyvūs lietuvių kalbos mokytojai kreipėsi (12 07) į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad bent metams – „kol bus ištaisytos pačios didžiausios, esminės klaidos“ – būtų sustabdytas lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programos priėmimas.