Zita Alaunienė. Elenos Tervidytės nuotr.

Abiturientas per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (nuo 2013 m.) gaus absoliutų nulį, jeigu rašinyje, net ir neliteratūriniame, nesirems vienu iš nurodytų autorių.

Šio keisto reiškinio – absoliutaus nulio – reikšmę ir prasmę ėmėsi ištirti Zita Alaunienė.

Nida Poderienė

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė pateikia atsakymus į dažniausiai lituanistų keliamus klausimus dėl egzamino programos, jo vertinimo, metodinės pagalbos mokytojams ir mokymo priemonių.

Aušra Martišiūtė-Linartienė. Justės Kuodytės nuotr.

„Naujasis literatūrinis rašinys turėtų padėti iš esmės pakeisti mokytojų ir mokinių santykį su literatūros kūriniu… Literatūrinis rašinys padeda mokiniui išsilaisvinti iš fragmentiško mąstymo, formalizuoto literatūros teksto ištraukos nagrinėjimo… Esminis literatūrinio rašinio naujumo aspektas – mokinio pasirengimas į gyvenimą išeiti tapus kultūringa ir sąmoninga asmenybe…“ – naująjį literatūrinį rašinį bei aukštus jo tikslus pristato Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Zita Nauckūnaitė

Z.Nauckūnaitė: „Po aštuonerių metų interpretacijos rašymo įvedus samprotavimo rašinį tapo akivaizdu, kad yra prarastas natūralus santykis su literatūros kūriniu…

Nauja Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendroji programa (2011 m.) sugrąžino dalykui pilną pavadinimą ir atnaujino požiūrį į literatūrą ne tik kaip į žodžio meną, bet ir kaip į pamatines vertybes perteikiančią, identitetą stiprinančią, tautos ir žmogaus egzistencinę patirtį perduodančią kultūros sritį.“

Nijolė Bartašiūnienė

Susiklosčiusi dabartinė lietuvių kalbos vidurinio ugdymo situacija asocijuojasi su filosofine S.Beketo tragikomedija „Belaukiant Godo“. Tas pats absurdas: tik vietoj pavergiančių, dvasią kankinančių Gogo, Didi ir Lakio daiktų – batų, skrybėlės, lagamino, pilno smėlio – pagrindiniai lietuvių kalbos ugdymo dokumentai.

Zitos Šliogerienės nuotr.

Praėjusiame numeryje „Dialogas“ skelbė lietuvių kalbos mokytojų klausimus egzamino rengėjams ir Ugdymo plėtotės centro (UPC) specialistams. Į „Lituanistų miestelį“ susibūrę lietuvių kalbos mokytojai rašė: „Problema čia milžiniška: nenormalu, kad iš dokumento – egzamino programos – kyla tiek klausimų. To dar nėra buvę. Labai norėtume sulaukti atsakymų iš atsakingų specialistų…“

Šiame numeryje skelbiame UPC specialistų atsakymus.

Elenos Tervidytės nuotr.

„Jau reikia pristatyti planus, nuo rugsėjo mokyti, o mes neturime pavyzdžių, neturime nė žalio supratimo, kas per daiktas yra tas naujas (ne atnaujintas) literatūrinis rašinys“, – konstatuoja lietuvių kalbos mokytojai.

*

„Tiršti dūmai gaubia Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos projektą. Kokie paslaptingi terminai „samprotavimo rašinys“ ir „literatūrinis rašinys“! Ar kas galėtų tiksliai paaiškinti, koks šių sąvokų turinio skirtumas, kokie jų santykiai?“ – samprotauja Z.Alaunienė.

*

2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas bus privalomas, bendras gimtakalbiams ir negimtakalbiams, mokyklinis ir valstybinis – tai jau sutarta aukščiausiu lygiu. Kitkas modeliuojama dabar.

TINKLARAŠČIŲ SRAUTAS
Pasiūlyti tinklaraštį
Elena Tervidytė - žurnalistė, fotografė, dekabristė

APKLAUSA

  • Jei Jūsų darbo sutartis būtų terminuota, kokia tikimybė, kad suėjus terminui ji būtų nepratęsta?

    Ieškau duomenų ... Ieškau duomenų ...
REKLAMA
maketuotojas Bbaldai300x250 fb-konkursas

MULTIMEDIJA

REKLAMA
Žaislai, sporto prekės, laisvalaikis LGMA-logo2 MokytojoDarbas.lt vadovu-asociacija300x100 Lyderių laikas