„Problema čia milžiniška: nenormalu, kad iš dokumento – egzamino programos – kyla tiek klausimų. To dar nėra buvę. Labai norėtume sulaukti atsakymų iš atsakingų specialistų“, – rašo „Dialogui“ į „Lituanistų miestelį“ susibūrę lietuvių kalbos mokytojai.

Jie suformulavo konkrečius dalykinius klausimus egzamino programos rengėjams bei Ugdymo plėtotės centro specialistams – ir reikalauja konkrečių atsakymų.

„Jau šiandien mes turime žinoti idealaus vieno ir kito tipo rašinio, kurio mokysime, pavyzdžius. Ir jie mums, lituanistams, turi būti aiškūs“, – reikalauja nenorintys tradiciškai švietimo valdininkų būti palikti „ant ledo“ lituanistai.

Kai kalbi su mokiniais, reikia stengtis, kad jie pajustų, jog visa literatūra ir tas konkretus tekstas yra ne apie kažką kitą, o apie jį patį. Apie jo tėvą, jo motiną, jo dabarties gyvenimo realybę arba apie tai, kas su juo neišvengiamai bus.

„Švietimo ir mokslo ministerijos bei NEC požiūrį į lituanistus geriausiai atitiktų šūkis „Lituanistams tiks bet kaip“, – teigia lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina DILIENĖ.