D.Bredelienė Prienų r. Jiezno gimnazijos direktorės postą paliko maloniai „perleisdama“ mokyklai ir padarytus materialinius nuostolius.

„Įžūliu“ klausimu – kas tuos nuostolius padengs? – Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga už giesmės ima Vilniaus ir Prienų rajono pareigūnus.

„Jei aš būčiau įstatymų leidėjas, apskritai panaikinčiau privalomą mokymą – net pradinį. Tegu mokosi tie, kas nori. Ir kada nori…“

Į „Dialogo“ klausimus atsako žinomas žurnalistas Aras Lukšas, kalbantis 12 kalbų ir įsitikinęs, kad mūsų švietimo sistema – idiotiška.

Kaip į siūlymus paskelbti moratoriumą visoms reformoms, padaryti jų analizę ir tik tada spręsti, ką daryti toliau, reaguoja Švietimo ir mokslo ministerija? „Ar ji padarys švietimo reformų analizę, ar ištaisys padarytas klaidas?“ – svarsto Vytenis Paulauskas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad nuo rugsėjo 1-osios padidintas finansavimas miestelių ir kaimo pradinėms bei vidurinėms mokykloms, taip pat pasienio mokykloms, kurias lanko mokiniai, gyvenantys pasienio zonai priskirtose  teritorijose. Vyriausybė pritarė ŠMM siūlymui pakeisti mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką,  kad būtų galima pagerinti šių mokyklų finansinę padėtį. Papildomai joms bus perskirstyta [...]

V.Paulauskas: „Profsąjungoms dažnai trūksta aiškaus savo reikalavimų formulavimo. Jeigu norima keisti mokinio krepšelio metodiką, – tai kaip ją keisti? Jeigu tai pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, – tai iš kur jų gauti? Jeigu norima nustatyti minimalią 18 kontaktinių valandų ribą, – ką tai reiškia?“

„Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis, paremtas mokinio krepšelio principu, reikalauja korekcijų“, – pareiškė valstybės kontrolierė G.Švedienė. Tokią išvadą pareigūnė suformulavo po to, kai valstybiniai auditoriai, įvertinę, kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio (MK) lėšos, nustatė, kad MK lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, o krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami.
Pasak [...]

Lietuvos valdininkams dzin viskas – ir tie vėjais paleisti biudžeto tūkstančiai, ir tie psichologiniai klimatai, laužantys žmonių sveikatą bei likimus.

Prisidengę formaliomis funkcijomis, jie žiūri į mus klonuotų būtybių žvilgsniais.

Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sutaupytų lėšų negalima atimti iš švietimo. Jas reikia palikti mokykloms, kad jos sumažintų mokinių skaičių klasėse, – ragina Vytenis Paulauskas.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija – viena iš dviejų rajono gimnazijų. Į ją nėra nuožmios atrankos ar stojamųjų egzaminų – priimami visi norintieji įgyti vidurinį išsilavinimą ir gauti brandos atestatą. Tai natūraliai ją daro žmogiškesnę, t. y. išties labiau orientuotą į žmogų – visokį ir kiekvieną, o ne į žūtbūtines akademines aukštumas. Tas tikras neabejingumas labai įvairiems jauniems žmonėms, kuriuos gyvenimas atvedė į šią mokyklą, – ko gero, ir palieka didžiausią įspūdį.

Praėjusį antradienį (02 21) Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai susitikę su švietimo ir mokslo ministru G.Steponavičiumi išreiškė susirūpinimą miestelių ir kaimo mokyklų likimu.