Seimui patvirtinus šių metų biudžeto planą tapo aišku, kad besiverždamos diržus šalies savivaldybės turės pradurti dar ne vieną skylutę. Ir didžiausi rezervai slypi ne kur nors kitur, o pertvarkant švietimo įstaigas.

Praėjusį trečiadienį (10 26) Vyriausybė nutarė, kad paskutinį šių metų ketvirtį šalies savivaldybės gaus 14,5 mln. Lt mažesnes dotacijas mokinio krepšeliui finansuoti, nes mokinių skaičius mokyklose rugsėjį sumažėjo 20 tūkst.
Pasak Vyriausybės nutarimo projektą rengusios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), atsižvelgiant į mokinių sumažėjimą, mokinio krepšelio lėšos nuo mokslo metų pradžios iki metų pabaigos savivaldybių mokyklose [...]

Prezidentės patarėja: mokyklų reforma Vilniuje ir Kaune – „pusiau lupta“

Ateinantis rugsėjis žada daug permainų sostinės mokykloms. Bemaž pusė jų turėtų pajusti reorganizacijos skonį. Tačiau kad pokyčiai tikrai įvyks, retas miestelėnas eitų lažybų.

„Jei XIX amžiuje susiformavo pakelės kryžių, kaip gimtojo krašto simbolio, tradicija, tai XXI amžius žada naują pakelių atributą – su kuprine iš mokyklos grįžtantį pradinuką…“ – nelinksmai juokauja Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius. Autorius apžvelgia Lietuvos mokyklų tinklo pertvarkos pasekmes.

„Įdomi ta mūsų valdžios politika – Lietuvoje mokyklas uždarome, o Afganistane statome. Sukame galvas, kodėl žmonės emigruoja, rengiamos programos, kaip juos susigrąžinti, o sprendimai priimami tokie, kad žmonės tiesiog varomi iš šalies“, – stebisi pedagogė J.Miškinytė, jau trejetą metų kovojanti dėl Baibių pagrindinės mokyklos, o dabar jau skyriaus, išlikimo.

Neigiamos emocijos, nepasitikėjimas reformatoriais, nepagrįstų reformų išvarginti mokytojai ir galiausiai beveik visuotinis abejingumas yra bene ryškiausi švietimo sistemos pasiekimai.