Požiūrį į švietimo įstaigų reitingus, kuriuos sudarinėja „Veidas“ ar kitos žiniasklaidos priemonės, pedagogai jau susiformavo. Tačiau reitingai, kuriuos sudarinėja ir skelbia mokyklų savininkės – savivaldybių administracijos – visai kitas dalykas. Kaip vertinti juos?

Palyginę šalies bendrojo ugdymo mokyklas pagal tai, kokia jų abiturientų dalis pernai „okupavo“ valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose, išvystame nelauktą vaizdą – pirmajame tokių mokyklų reitingo dešimtuke net šešios kaimo mokyklos. Trys iš jų – kaimo vidurinės.

Pagrindinis klausimas, į kurį turi atsakyti baigiamasis bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos etapas, – kuo taps vidurinės – vis dar – mokyklos.

167-ių miesto vidurinių mokyklų perspektyva gana aiški. 119-os kaimo vidurinių mokyklų ateitis daug dramatiškesnė.

Ką kraštui davė niekaip nesibaigianti mokyklų tinklo pertvarka? Kodėl nenusistovi ugdymo programos ir kokią asmenybę ugdo švietimo reforma? Kokias teises turi Lietuvos mokytojas ir kodėl jis buvo paliktas švietimo reformos paraštėje?

Savo atsakymus į šiuos klausimus pateiks profesinių sąjungų lyderiai, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai bei kiti pedagogai šį šeštadienį (03 31) Vilniuje vyksiančiame mokytojų suvažiavime.

Batalijose dėl mokyklų tinklo Lietuvos mokytojai jau prarado bemaž ketvirtadalį armijos. Daug didesnių nuostolių patyrė konkrečiose savivaldybėse dislokuoti pulkai.

Dar labiau pedagogų gretos praretės pradėjus vykdyti mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015-ųjų planus.

Kas padės mokytojams neprarasti darbo?

Seimui patvirtinus šių metų biudžeto planą tapo aišku, kad besiverždamos diržus šalies savivaldybės turės pradurti dar ne vieną skylutę. Ir didžiausi rezervai slypi ne kur nors kitur, o pertvarkant švietimo įstaigas.

Praėjusį trečiadienį (10 26) Vyriausybė nutarė, kad paskutinį šių metų ketvirtį šalies savivaldybės gaus 14,5 mln. Lt mažesnes dotacijas mokinio krepšeliui finansuoti, nes mokinių skaičius mokyklose rugsėjį sumažėjo 20 tūkst.
Pasak Vyriausybės nutarimo projektą rengusios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), atsižvelgiant į mokinių sumažėjimą, mokinio krepšelio lėšos nuo mokslo metų pradžios iki metų pabaigos savivaldybių mokyklose [...]

Prezidentės patarėja: mokyklų reforma Vilniuje ir Kaune – „pusiau lupta“

Ateinantis rugsėjis žada daug permainų sostinės mokykloms. Bemaž pusė jų turėtų pajusti reorganizacijos skonį. Tačiau kad pokyčiai tikrai įvyks, retas miestelėnas eitų lažybų.

„Jei XIX amžiuje susiformavo pakelės kryžių, kaip gimtojo krašto simbolio, tradicija, tai XXI amžius žada naują pakelių atributą – su kuprine iš mokyklos grįžtantį pradinuką…“ – nelinksmai juokauja Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius. Autorius apžvelgia Lietuvos mokyklų tinklo pertvarkos pasekmes.