„Jau reikia pristatyti planus, nuo rugsėjo mokyti, o mes neturime pavyzdžių, neturime nė žalio supratimo, kas per daiktas yra tas naujas (ne atnaujintas) literatūrinis rašinys“, – konstatuoja lietuvių kalbos mokytojai.

Ar korektiška lyginti skirtingais metais laikytų VBE rezultatus?

Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą 13-oje Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos kabinetų laikė 180 rajono abiturientų. Trijose iš trylikos grupių pradėjus klausymo testą susidurta su nesklandumais…

„Gal nebereikėtų šių renginių vadinti brandos egzaminais, nes jie tokie jau seniai nėra: neliko nei edukacinio turinio, nei teorinio pagrindimo, nei teigiamo poveikio ugdymo procesui. Daug tikslesnis pavadinimas būtų aukštųjų mokyklų stojamieji egzaminai (AMSE). O jei brandos nelieka, tai gal tuos AMSE galėtų vykdyti pati LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti?“

Švietimo konsultantas Algirdas ZABULIONIS – apie Lietuvos brandos egzaminų istoriją ir šiandieną.

Nacionaliniame egzaminų centre (NEC) įsiplieskęs ginčas dėl viršvalandinių darbų apmokėjimo persimetė į teismą. Nors advokatų honorarai artėja prie ieškinio sumos, o šiųmetė brandos egzaminų sesija – jau ant nosies, taškai ant reikiamų raidžių tebėra nesudėti.

Nesu nuo švietimo reikalų nutolęs žmogus. Priešingai – švietimo savaitraščio vyriausiosios redaktorės pareigos verčia nuolatos domėtis, kas šioje teritorijoje vyksta, kodėl tas ar kitkas keičiama, kodėl ko nors atsisakoma, kodėl kas nors pasiūloma. Šitaip jau 20 metų. Bet kuo toliau, tuo sunkiau man sekasi suprasti kai kurių naujovių atsiradimo pagrįstumą, siūlymų logiką.

Kiekvienas švietimo sistemos senbuvis, nūnai atsivertęs Ugdymo plėtotės centro tinklalapį, mikliai pasigestų vieno iš ilgamečių centro vadovų pavardės, o būtent – dr. Prano Gudyno.

Duomenys apie 2006–2010 metų valstybinius brandos egzaminus rodo, jog kai kurių savivaldybių abiturientų rezultatai yra nuolat prastesni negu jų bendraamžių iš kitų Lietuvos vietovių. Kas lemia tokią padėtį – nuo žmogaus valios nepriklausanti geografinė padėtis ar atsakingų pareigūnų vykdoma švietimo vadyba?

Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA 2009 atsakė į tris klausimus: kokia tyrime dalyvavusių valstybių švietimo padėtis, kaip ji pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį ir kokiomis kryptimis švietimą reikėtų tobulinti.

Pirmaisiais dviem klausimais Lietuvoje šiek tiek kalbama, o štai trečiąjį gaubia kapų tyla. Nejaugi slepiama, kad gerų švietimo rezultatų Lietuvoje pasiekti trukdo kai kurios mūsų šalyje aktyviai propaguojamos ir diegiamos „vertybės“?

Dvidešimt viena mokinių, tėvų ir mokytojų asociacija pasirašė patobulintiems vidurinio ugdymo programų projektams pritariančią rezoliuciją.