„Niekur dar neskelbti Kinijos penkiolikmečių išsilavinimo pasiekimų tyrimo rezultatai yra stulbinantys“, – naujienų agentūrai BBC pripažino už įtakingiausią tarptautinį išsilavinimo tyrimą PISA atsakingas prof. Andreasas Schleicheris.
Kodėl Lietuvos moksleiviams sekasi „ne taip gerai“?

„Nebesistebime, kai kaimo mokykloje paklausę vaiko, kuo jis norėtų būti užaugęs, išgirstame atsakymą: „Bedarbiu“, – teigia Utenos r. Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas.

Ekonomiškai stipriose šalyse matoma tendencija investuoti į kokybiškai dirbančius mokytojus, o ne į klasių dydį. PISA tyrime gerus rezultatus rodo tos šalys, kurios tiki (ir veikia, kad tą tikėjimą įgyvendintų), kad mokykloje visi vaikai gali gerai mokytis.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išleido dalį  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2009 m. užduočių, skirtų įvertinti penkiolikmečių skaitymo gebėjimus. Šiomis užduotimis buvo tiriami Lietuvos ir dar 64 pasaulio šalių mokinių skaitymo gebėjimai.
Tyrimo kūrėjų pagrindinis tikslas buvo stebėti, kaip mokiniai pasirengę mokykloje įgytas žinias pritaikyti už jos ribų, spręsdami gyvenimiškus klausimus. [...]

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė: „Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausią pažangą 1995–2007 m.“

Džiugi žinia! Puolame ieškoti pirminio šaltinio.

Straipsnį nesunkiai randame. Tačiau – netikėtumas! – Lietuvos vardo straipsnio autorius nė nepamini…

Nemažai žmonių įsitikinę, kad anksčiau mokiniai buvo drausmingesni, kad dabar mokytojams vis sunkiau pamokose sukurti ir palaikyti darbingą atmosferą. Tačiau ar tokia nuomonė teisinga?

PISA tyrimo pamokos

Geriausių rezultatų pasiekiančios švietimo sistemos ir mokiniai, ir tėvai, ir mokytojai žino, kas švietimo sistemoje yra svarbiausia. Visi aiškiai žino, kaip yra apibrėžiami geri rezultatai, kas yra geras rezultatas ir kokie rezultatai lemia sėkmę…
Šalys, kurios pasiekia geriausių rezultatų, neskirsto mokinių pagal jų talentus, gebėjimus ir socialinę bei ekonominę padėtį…
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros [...]

„Šiuolaikinis gyvenimas iš tiesų nėra teisingas. Jūs su tuo neteisingumu susiduriate kiekvieną dieną. Juk niekas neklausia jūsų, ar jūs prisimenate, ką mokėtės mokykloje. Jūsų klausia, ar galite išspręsti realią problemą, kuri susiformavo realioje situacijoje“, – tvirtina Andreasas SCHLEICHERIS, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) tarptautinių PISA tyrimų vadovas.

Atidžiau nagrinėjami tarptautinio penkiolikmečių raštingumo tyrimo duomenys atskleidžia naujas Lietuvos švietimo sistemos silpnąsias vietas ir vis didesnius skaudulius.

Nesu nuo švietimo reikalų nutolęs žmogus. Priešingai – švietimo savaitraščio vyriausiosios redaktorės pareigos verčia nuolatos domėtis, kas šioje teritorijoje vyksta, kodėl tas ar kitkas keičiama, kodėl ko nors atsisakoma, kodėl kas nors pasiūloma. Šitaip jau 20 metų. Bet kuo toliau, tuo sunkiau man sekasi suprasti kai kurių naujovių atsiradimo pagrįstumą, siūlymų logiką.