Šiandien (04 21) Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje vyksta Lietuvos gimnazijų asociacijos (LGA) suvažiavimas. Jam rimtai rengėsi ne tik LGA prezidentas Kęstutis Miliauskas. Suvažiavimui pasiruošė ir „Dialogas“ – spausdiname kelių gimnazijų direktorių nuomones apie LGA istoriją ir veiklą.

„Savo asmenybės pavyzdžiu turime pagrįsti teigiamų vertybių būtinumą ir prasmę. Nebereikia daugiau dejuoti tik dėl atlyginimų, savo sunkaus darbo arba negalėjimo nieko pakeisti. Geriau reikėtų prabilti ir viešai išsakyti savo nuomonę apie dalykus, kurie neleidžia mums jaustis visaverčiais“, – ragino kolegas istorijos mokytojas ekspertas S.Jurkevičius pirmadienį (04 18) Seime vykusioje konferencijoje „Šiuolaikinis istorijos mokymas(is)“.

„Ko trūksta, kad pilietiškumo pagrindų mokymas galėtų atlikti savo pagrindinę paskirtį – ugdyti pilietiškai brandesnį jaunimą?“ – svarsto Vilniaus licėjaus direktorius Saulius JURKEVIČIUS.

„Kodėl pedagogai atsisako net labai gerų kvalifikacijos tobulinimo renginių, jei už apsilankymą juose neišduodami atestacijai reikalingi pažymėjimai“, – apskritojo stalo diskusijoje svarstė pilietinės akcijos „Savaitė be pažymėjimų“ dalyviai.

Tie, kas sumanė į įstatymą įtraukti nuostatą, kad švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą, gali trinti iš džiaugsmo rankas – švietimas nuo visuomenės atitolo taip, kad daugelio reformų prasmės nemato ne tik eiliniai piliečiai, bet ir patys pedagogai. Tik ar švietimas dėl to savo paskirtį atlieka geriausiai?

Neigiamos emocijos, nepasitikėjimas reformatoriais, nepagrįstų reformų išvarginti mokytojai ir galiausiai beveik visuotinis abejingumas yra bene ryškiausi švietimo sistemos pasiekimai.