„Nuolatiniai eksperimentai išvargino mokyklą ir dezorientuotavo ne tik mokytojus, bet ir visuomenę. Nuolatinis programų „atnaujinimas“, prasta mokymo priemonių kokybė ir mokytojų dalykinės kompetencijos pastūmimas į pašalį lėmė, kad pasiekėme pavojingą ribą“, – tvirtina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius JURKEVIČIUS.

Kritišką nuomonę apie valdančiųjų partijų politinės tarybos sprendimą pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei švietimo ir mokslo ministro padarytus pakeitimus viešai išsako vis daugiau Lietuvos politikų ir pedagogų.
Visas straipsnis – „Dialoge“.

Darbą baigiančio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio teigimu, sisteminė bėda yra ne, pvz., netinkami įstatymai ar kiti teisės aktai, bet mokyklų vadovų savivalė juos įgyvendinant.
Pakomentuoti komiteto pirmininko nuomonę „Dialogas“ paprašė keleto mokyklų direktorių, mokyklų vadovų asociacijų lyderių.

„Šiandien, kad galėtume prasmingai eiti toliau, reikalinga ryžtingai sustabdyti daugumą projektų ir padaryti visos švietimo sistemos auditą. Reikėtų bent porą metų be aiškios priežasties nedaryti jokių keitimų, kad galėtume aiškiai matyti, kokioje padėtyje esame atsidūrę“, – teigia Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Kaip reikėtų vertinti Prezidento A.Smetonos valdymą ir jį patį? O kaip – vieną ar kitą kūrėją, ypač jei jis dar yra dalyvavęs ir valstybės valdyme?

Apie tai su diplomatu Alfonsu Eidintu diskutavo istorijos bei lituanistikos entuziastai.
Visas Vilniaus privačios gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Danguolės AMBRAKAITIENĖS straipsnis – „Dialoge“.

„Ačiū, mums to nereikia“, – tokiais žodžiais abiturientai ir gimnazijos vadovai įvertino mokytojos pastangas vesti bendrojo kurso (B lygio) pamokas taip, kaip reikalauja ugdymo programa.

„Nejaugi niekam Lietuvoje nerūpi bendruosius dalykų kursus pasirinkusių gimnazistų pamokų kokybė ir jų pasiekimai?“ – klausia „Dialogo“ mokytoja, neseniai pradėjusi dirbti vienoje iš sostinės gimnazijų.

„Situacijos analizė atlikta, kritikos daug, o pozityvo, realių pasiūlymų nėra. Ir tai negerai, ir tai kritikos neatlaiko“, – istoriko Sauliaus Jurkevičiaus požiūrį į istorijos mokymą vertina istorikas Evaldas Bakonis.

Nepritarti Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. patvirtintai Mokinio krepšelio metodikai 2012 metams bei koreguoti ją taip, kad būtų suteikta daugiau teisių savivaldybėms savarankiškai priimti sprendimus dėl mokyklų tinklo optimizavimo, – tai tik vienas iš siūlymų, kuriuos patvirtino šeštadienį (02 25) vykusios Socialdemokratų partijos organizuotos konferencijos „Kuriuo keliu eina švietimo reforma?“ dalyviai.

Konferencijoje aktyviai dalyvavo ir įspėjamąjį streiką surengę profesinių sąjungų atstovai.

„Tik pradėjus atviriau diskutuoti galima suprasti, kodėl daliai visuomenės 1926 m. demokratijos sunaikinimas nėra didelis praradimas; kodėl yra žmonių, kurie ilgisi sovietmečio; kodėl šiandien taip niekinama mūsų sukurta valstybė“, – sako istorijos mokytojas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Demokratinių valstybių patirtis rodo, kad tais atvejais, kai sistemos darbuotojų darbo sąlygos netenkina ir jų atstovams su darbdaviais susitarti nepavyksta, imamasi radikalesnių reikalavimų reiškimo formų – mitingų, piketų, streikų ir pan. Juos dažniausiai organizuoja profesinės sąjungos, kaip organizuočiausia ir kovingiausia darbuotojų atstovų organizacija.
Lietuvos švietimo sistemos padėtis šiuo požiūriu ypatinga – turime net penkias mokytojams atstovaujančias [...]