„Ką tik dienos šviesą išvydusiam Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašui, matyt, lemta tapti dar vienu iš tų dokumentų, kurie tarsi ir skrajoja švietimo sistemos padangėje, tačiau jų nauda yra sunkiai apčiuopiama, o reikalavimai – sunkiai realizuojami“, – teigia Pasvalio r. Pajiešmenių pagrindinės mokyklos direktorius E.Macaitis.

„Užuot pripažinusi ir ištaisiusi akivaizdžius egzamino programos prieštaravimus, ministerija IT mokytojams leidžia suprasti: arba susitaikykite su esamais prieštaravimais įstatymams, arba mes galime panaikinti tą egzaminą iš viso“, – tvirtina A.Žandaris.
Visas Aido ŽANDARIO straipsnis – „Dialoge“.

<…> „Pievose“ už Seimo penktadienį (09 23) apie 16 val. lietuvių kalbos praktiškai nesigirdėjo – vien lenkų ir protarpiais rusų. Tarsi ne Lietuva ten buvo. O vis dėlto – net labai Lietuva… Žmonės rinkosi (bei buvo atvežami) bent jau iš pažiūros ne agresyvūs – veikiau susirūpinę. Jaunimėlis – labai savas, paprastas, apimtas lengvo jaudulio ir [...]

„Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino forma bus viena – rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis“, – nuspręsta rugsėjo 19 d. Varšuvoje įvykusiame antrajame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės susitikime.

Lietuvos švietimo politikai ir vėl pridarė šaliai bėdų. Kai kurioms naujojo Švietimo įstatymo pataisoms ne tik visuomenė, bet ir institucijos, turinčios priimti tolesnius sprendimus bei užtikrinti naujųjų nuostatų įgyvendinimą, nebuvo paruoštos / pasiruošusios.

Mokyklos direktoriumi šiandien dar gali tapti bemaž bet kuris aukštojo mokslo diplomą, trejų metų pedagoginio darbo stažą turintis, SSRS saugumo tarnybose nedirbęs ir lietuviškai kalbėti mokantis asmuo. Tačiau rytoj – liepos 1-ąją, įsigaliojus naujajai Švietimo įstatymo redakcijai, tapti ugdymo įstaigos vadovu nebebus taip paprasta.

Skaitant lietuvių kalbos VBE ir kalbos įskaitos projektus ir jų „pataisymus“ susidaro įspūdis, kad juos kūrė kažkokie ateiviai iš kitų planetų, nematę nei mūsų mokyklų, nei mokytojų, nei mokinių, nežinantys nei Švietimo įstatymo, nei Darbo teisės, ignoruojantys bet kokią logiką ir bet kokį „žemišką“ mokslą.

Gal kas mokate ateivių kalbą?..

Valdžia priiminėja įstatymus pažeidžiančius nutarimus ir po to nebemato galimybių juos pakeisti…

Nepasitenkinimas abiejose kaimyninėse šalyse reiškiamas beveik sinchroniškai.

Dabartiniai švietimo politikai, regis, keičia švietimo reformos prioritetus.