Pedagogai patiria didžiulį stresą. Tyrėjų išvados apie tai į mokyklas traukia mokytojams padėti pasiryžusius specialistus. Jie supažindina ugdymo įstaigų bendruomenes su streso samprata, moko identifikuoti jo šaltinius ir taikyti streso įveikos strategijas.
Tačiau retas mokytojo pagalbininkas įvertina, kad standartinės strategijos Lietuvos pedagogus labiausiai traumuojančių veiksnių, deja, neveikia.

Vytenis Paulauskas: „Naivu būtų tikėtis, kad šiais visuotinio egoizmo propagavimo laikais kas nors ims mokytis to, iš ko būtų nauda visai valstybei, o ne pačiam žmogui asmeniškai…“

„Šiandien, kad galėtume prasmingai eiti toliau, reikalinga ryžtingai sustabdyti daugumą projektų ir padaryti visos švietimo sistemos auditą. Reikėtų bent porą metų be aiškios priežasties nedaryti jokių keitimų, kad galėtume aiškiai matyti, kokioje padėtyje esame atsidūrę“, – teigia Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Ką kraštui davė niekaip nesibaigianti mokyklų tinklo pertvarka? Kodėl nenusistovi ugdymo programos ir kokią asmenybę ugdo švietimo reforma? Kokias teises turi Lietuvos mokytojas ir kodėl jis buvo paliktas švietimo reformos paraštėje?

Savo atsakymus į šiuos klausimus pateiks profesinių sąjungų lyderiai, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai bei kiti pedagogai šį šeštadienį (03 31) Vilniuje vyksiančiame mokytojų suvažiavime.

Sausio 19 d. Lietuvos švietimo profesinės sąjunga pradėjo teisines pasiruošimo streikui procedūras. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 69 str. nuostatomis, buvo pateikti reikalavimai LR Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 70 str. nuostatomis, gauti reikalavimai turi būti išnagrinėti ir atsakymas profesinei sąjungai turi būti duotas raštu per septynias dienas.
Nepaisant mokytojus atstovaujančių profesinių [...]

„Gal nebereikėtų šių renginių vadinti brandos egzaminais, nes jie tokie jau seniai nėra: neliko nei edukacinio turinio, nei teorinio pagrindimo, nei teigiamo poveikio ugdymo procesui. Daug tikslesnis pavadinimas būtų aukštųjų mokyklų stojamieji egzaminai (AMSE). O jei brandos nelieka, tai gal tuos AMSE galėtų vykdyti pati LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti?“

Švietimo konsultantas Algirdas ZABULIONIS – apie Lietuvos brandos egzaminų istoriją ir šiandieną.

Kol vieni naujai išrinktų savivaldybių tarybų nariai atsisakinėjo mandatų, o kiti derėjosi dėl mero posto, senoji valdžia irgi nesnaudė – paskutiniuose savo posėdžiuose priėmė daugeliui mokyklų svarbius sprendimus.

Dabartiniai švietimo politikai, regis, keičia švietimo reformos prioritetus.

„Daug įvairių kaltinimų buvo ir yra pareiškiama ministrams. Tačiau, regis, Jūs būsite pirmasis, kurį sąjūdiečiai ir grupė signatarų kaltina „galimai antivalstybine ir galimai nusikalstama veikla“ (žr. „D.“, Nr. 9). Ką atsakysite šio pareiškimo autoriams?“ – klausė „Dialogas“ švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus.

<…> Tegu tie geriausieji mokytojai, dirbantys reitingų viršūnes tvirtai užsėdusiose Lietuvos gimnazijose, parodo, kaip reikia dirbti mokydami ne pačius gabiausius šalies mokinius, bet tas normalių mokyklų klases, kuriose iš 30-ies ugdytinių keli yra hiperaktyvūs bei specialiųjų poreikių turintieji, o gabiųjų – vos vienas kitas. Tegu tokias klases išugdo iki šimtukininkų. Tik tuomet galima bus patikėti, [...]