Kaip vertina neseniai priimtas Švietimo įstatymo nuostatas dėl valstybinės kalbos mokymo stiprinimo tautinių mažumų mokyklose, „Dialogas“ pasiteiravo Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkės Elos Kanaitės ir Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos mokytojo eksperto Andrejaus Fomino.

„Tokio požiūrio į lietuvių ir lenkų mokyklas nebuvo net tais laikais, kai Lietuva dar buvo tarybinė respublika“, – tvirtina Vilniaus rajono vicemeras Gabrielius Janas Mincevičius ir peikia Seimo bei Vyriausybės priimtus teisės aktus. „Aš ne prosovietinis, bet sovietmečiu buvo geriau“, – antrina vicemerui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

Kodėl Lietuvos lenkų politikai taip dažnai gręžiasi į sovietmetį?

Nepasitenkinimas abiejose kaimyninėse šalyse reiškiamas beveik sinchroniškai.

Rytų Lietuvoje per rinkimus sėkmingai pasirodęs V.Tomaševskio blokas skelbia ir toliau kovosiąs už tautinių mažumų mokyklų interesus.

Atidžiau nagrinėjami tarptautinio penkiolikmečių raštingumo tyrimo duomenys atskleidžia naujas Lietuvos švietimo sistemos silpnąsias vietas ir vis didesnius skaudulius.

Lietuvos Seime svarstomomis Švietimo įstatymo pataisomis nepatenkinti lenkai sieks Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje priimti Lietuvai nepalankią rezoliuciją. Mat rengiamas įstatymo projektas „kelia grėsmę tautinių mažumų mokyklų egzistavimui, nes numatoma dalį dalykų dėstyti lietuvių kalba“.

„Kokiame dar rajone tie, kurie sovietmečiu valdė kumščiu į dantis ir rusiškais keiksmažodžiais, šiandien yra demokratijos ir lenkiškumo vedliai? Kur dar – kartoju – meru gali būti alkoholikas arba neišsilavinusi laidotuvių giedotoja?“ – klausia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys R.Maceikianecas.
Visas straipsnis – „Dialoge“.