A.Zabulionis: „Po visų tų kompromisų ir nuolaidų, kurios dabar pažadėtos lenkiškų mokyklų abiturientams, mitinguoti, ko gero, jau reikia lietuviškų mokyklų mokiniams ir mokytojams.

Juk tokio „bendro“ kriterinio BE rezultatai bus naudojami LAMA BPO sistemoje atrankai į universitetus ir studijų krepšelių paskirstymui.“

„Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino forma bus viena – rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis“, – nuspręsta rugsėjo 19 d. Varšuvoje įvykusiame antrajame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės susitikime.

Lietuvos švietimo politikai ir vėl pridarė šaliai bėdų. Kai kurioms naujojo Švietimo įstatymo pataisoms ne tik visuomenė, bet ir institucijos, turinčios priimti tolesnius sprendimus bei užtikrinti naujųjų nuostatų įgyvendinimą, nebuvo paruoštos / pasiruošusios.

Mūsų vyriausybinių žinybų nutartys sulyginti lietuvių ir lenkų abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimus jau nuo 2013 metų kelia pasipiktinimą ir nuostabą: neaišku, ar tokį sprendimą lemia kalbų mokymo neišmanymas, ar noras kiršinti visuomenę.

Jei – kaip teigiama – lenkų švietimo sąlygos Lietuvoje išties geriausios, – kam jas keisti?

Tos pačios dienos (01 18) rytą, kai G.Steponavičius lankėsi Šalčininkų rajone, „Dialogas“ gavo šio rajono savivaldybės švietimo įstaigų, dirbančių valstybine kalba, vadovų kreipimąsi į švietimo ir mokslo ministrą. Kreipimesi nevyniojant į vatą formuluojamos daugelį metų nesprendžiamos šio regiono švietimo problemos.

Lietuva liko vienintele Europoje valstybe, kurioje veikia daug iš jos biudžeto išlaikomų, bet nevalstybine kalba vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų.

„Švietimo kontrolės tarnybos valdininkas pasakė, kad jam viskas paaiškėjo per 15 min. – esą mes dirbame stalininiais metodais: vaikai per pamoką ramiai sėdi, jei nori atsakyti – pakelia ranką, pamokoje niekas nešūkauja, nelaksto, nežvilgčioja į suolo draugo sąsiuvinį, – kaip visa tai priimta kitose mokyklose“, – pasakoja privačios, sėkmingai dirbančios Berlyno mokyklos mokytoja.

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos (LTBT) vadovas Mahiras Gamzajevas paragino šalies valdžią aktyviau imtis tautinių mažumų reikalų, kuriuos, pasak jo, „dabar tvarko nedraugiškos jėgos“.