Į Ugdymo plėtotės centrą (UPC) „inkorporuoto“ Pedagogų profesinės raidos centro (PPRC) patalpos sostinės Didlaukio gatvėje perduotos Vilniaus kolegijai. Todėl dabar patalpų stokojančiam UPC statomas kelių milijonų vertės priestatas. Tuo metu keli sostinės senamiestyje esantys ir Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) priklausantys pastatai – į juos tilptų keli UPC – stovi užkaltais langais.

„Dialogas“ aiškinasi, kas lemia tokius savotiškus ŠMM sprendimus.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė pateikia atsakymus į dažniausiai lituanistų keliamus klausimus dėl egzamino programos, jo vertinimo, metodinės pagalbos mokytojams ir mokymo priemonių.

„Kartais norisi jau tiesiai paklausti ministro G.Steponavičiaus: ar jo pasirašytos VU ir BE programos vis dar yra tie dokumentai, kuriais reikia mokytojui vadovautis darbe?“ – teigia lietuvių kalbos mokytojos ekspertės R.Dilienė ir N.Bartašiūnienė.

Vis gilėjant nesusikalbėjimui tarp mokytojų lituanistų ir mokslininkų, kūrusių naujas programas mokyklai, pedagogės detaliai aiškina, kas netenkina mokytojų praktikų, kuriems minėtais dokumentais privalu vadovautis dirbant.

„Galima būtų juoktis, jei nebūtų graudu. Ir baisu. Ant koncepcijos projekto uždėta žyma leidžia suprasti, kad šį dokumentą švietimo ir mokslo ministras patvirtins jau 2012 m.“, – Stanislava Cvirkienė išdėsto savo nuomonę apie Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projektą.

„Mes nenorime su niekuo kariauti, tačiau kviečiame mokslininkus ir visus neabejingus lituanistikai žmones vienytis kovai prieš pseudomokslinės diktatūros įsigalėjimą, prieš melą ir patyčias iš Mokytojo“, – ragina D.Kuoliui adresuoto viešo laiško autoriai.

Daugiau nei 200 lietuvių kalbos mokytojų konstatuoja: vidurinio ugdymo programos įgyvendinimui ir 2013 m. naujajam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui visiškai nepasiruošta.

Kas lituanistams trukdo dirbti ir verčia „kariauti“?

Susiklosčiusi dabartinė lietuvių kalbos vidurinio ugdymo situacija asocijuojasi su filosofine S.Beketo tragikomedija „Belaukiant Godo“. Tas pats absurdas: tik vietoj pavergiančių, dvasią kankinančių Gogo, Didi ir Lakio daiktų – batų, skrybėlės, lagamino, pilno smėlio – pagrindiniai lietuvių kalbos ugdymo dokumentai.

Praėjusiame numeryje „Dialogas“ skelbė lietuvių kalbos mokytojų klausimus egzamino rengėjams ir Ugdymo plėtotės centro (UPC) specialistams. Į „Lituanistų miestelį“ susibūrę lietuvių kalbos mokytojai rašė: „Problema čia milžiniška: nenormalu, kad iš dokumento – egzamino programos – kyla tiek klausimų. To dar nėra buvę. Labai norėtume sulaukti atsakymų iš atsakingų specialistų…“

Šiame numeryje skelbiame UPC specialistų atsakymus.

„Problema čia milžiniška: nenormalu, kad iš dokumento – egzamino programos – kyla tiek klausimų. To dar nėra buvę. Labai norėtume sulaukti atsakymų iš atsakingų specialistų“, – rašo „Dialogui“ į „Lituanistų miestelį“ susibūrę lietuvių kalbos mokytojai.

Jie suformulavo konkrečius dalykinius klausimus egzamino programos rengėjams bei Ugdymo plėtotės centro specialistams – ir reikalauja konkrečių atsakymų.

„Jau šiandien mes turime žinoti idealaus vieno ir kito tipo rašinio, kurio mokysime, pavyzdžius. Ir jie mums, lituanistams, turi būti aiškūs“, – reikalauja nenorintys tradiciškai švietimo valdininkų būti palikti „ant ledo“ lituanistai.

„Ar ne absurdiška, kad tas pats darbas, 2012 m. įvertintas „šimtuku“, po metų gali būti įvertintas absoliučiu nuliu?!“ – klausia lituanistė Regina DILIENĖ.