Braška jau sudaryti ugdymo planai, susivokti mėgina šoko ištiktos mokyklų administracijos, mokytojai, šiųmečiai vienuoliktokai. Būtent pastaruosius pakeista 2014-ųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka ir „padidėjusios galimybės pasirinkti studijas“ (ministro G.Steponavičiaus apibūdinimas) palytės pirmiausia.

„Niekas tiek daug nepasako apie mus pačius, kaip mes patys. Jokie kritiniai straipsniai (o jų apie švietimo ir mokslo ministrą ypač pastaruoju metu netrūksta) man nesuteikė tiek informacijos apie Gintarą Steponavičių, kiek jis pats apie save kalbėdamas pasakė…“
„Dialogo“ vyriausiosios redaktorės Elenos Tervidytės požiūris.

Šiais mokslo metais Lietuvoje durų neatvers 15 mokyklų. Valdininkų kartojamoje maldelėje, kad dėl to kaltas gimstamumo mažėjimas ir didelė emigracija, yra tiesos.
Tačiau racionaliai paaiškinti, kodėl tarp uždaromų mokyklų yra ir tik ką renovuotos, valdininkams keblu.
Šiemet Žemaitijos regione ant nežinomybės slenksčio yra atsidūrusios 3 renovuotos mokyklos, renovuotą Panevėžio pradinę mokyklą norima uždaryti, renovuota Panevėžio r. Ėriškių [...]

Seimo rinkimus prieš ketvertą metų laimėjusieji įsipareigojo suteikti mokykloms daug savarankiškumo. Ypač daug laisvės žadėta nustatant mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimus.
Kokią padėtį palieka kadenciją bebaigiantys politikai?

Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sutaupytų lėšų negalima atimti iš švietimo. Jas reikia palikti mokykloms, kad jos sumažintų mokinių skaičių klasėse, – ragina Vytenis Paulauskas.

Lenkai Lietuvoje turi geriau negu autonomiją: jie naudojasi visomis Lietuvos piliečių teisėmis, o įstatymus vykdo pasirinktinai.
Ir Lietuvos politikams viskas tinka…

Lietuvos švietimo politikai ir vėl pridarė šaliai bėdų. Kai kurioms naujojo Švietimo įstatymo pataisoms ne tik visuomenė, bet ir institucijos, turinčios priimti tolesnius sprendimus bei užtikrinti naujųjų nuostatų įgyvendinimą, nebuvo paruoštos / pasiruošusios.

Politinio elito demaršai ir nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį nesutrukdė Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertams atmesti emocijas ir susėsti prie pasitarimų stalo. „Labai džiaugiuosi, kad šita ekspertų grupė susitiko, ir tikiuosi, kad tai bus nuolatiniai susitikimai. Jeigu dvi valstybės, kurios turi kultūrinius ryšius, tautines mažumas, sugebėtų sukurti pavyzdinį tautinių mažumų ugdymo modelį, manau, kad laimėtų [...]

Jau antri metai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vienu iš šalies švietimo sistemos prioritetų skelbia išlaisvintą kūrybingumą. Galima pamanyti, jog tereikia organizuoti keletą gelbėjimo akcijų – nuimti grandines, atrakinti vartus, išardyti užtvankas – ir išlaisvintas pedagogų kūrybingumas užlies visą ugdymo procesą.

Tačiau psichologas Vytas Stoškus ir jam pritariantis švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys apie mokytojų kūrybingumą yra kitokios nuomonės.

Sveikinimų Rugsėjo 1-osios proga nusipelno ir švietimo biurokratai. O ypač iš savojo „šulinio“ pagaliau išlipę Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai.
Tradicinė mokslo metų pradžios konferencija, kurioje Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai ir specialistai kasmet susitinka su švietimą savivaldybėse kuruojančiais merais ir vicemerais, savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovais ir švietimui neabejingais Seimo nariais, šiemet vyko netradicinėje [...]