Demokratinių valstybių patirtis rodo, kad tais atvejais, kai sistemos darbuotojų darbo sąlygos netenkina ir jų atstovams su darbdaviais susitarti nepavyksta, imamasi radikalesnių reikalavimų reiškimo formų – mitingų, piketų, streikų ir pan. Juos dažniausiai organizuoja profesinės sąjungos, kaip organizuočiausia ir kovingiausia darbuotojų atstovų organizacija.
Lietuvos švietimo sistemos padėtis šiuo požiūriu ypatinga – turime net penkias mokytojams atstovaujančias [...]

Praėjusių metų gale Konstitucinis Teismas paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

„Galima būtų juoktis, jei nebūtų graudu. Ir baisu. Ant koncepcijos projekto uždėta žyma leidžia suprasti, kad šį dokumentą švietimo ir mokslo ministras patvirtins jau 2012 m.“, – Stanislava Cvirkienė išdėsto savo nuomonę apie Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projektą.

Sveikinimų Rugsėjo 1-osios proga nusipelno ir švietimo biurokratai. O ypač iš savojo „šulinio“ pagaliau išlipę Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai.
Tradicinė mokslo metų pradžios konferencija, kurioje Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai ir specialistai kasmet susitinka su švietimą savivaldybėse kuruojančiais merais ir vicemerais, savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovais ir švietimui neabejingais Seimo nariais, šiemet vyko netradicinėje [...]

„Kai viešoje erdvėje Lietuvos realybė nuolat nuosekliai vaizduojama neigiama, atgrasi ir bejėgiška, kitokia laikysena – konstruktyvi, dalykiška, tikinti valstybės ateitimi – yra irgi drąsa. Tačiau kitaip kitokiam asmens santykiui su visuma ir visais nepadėsime rastis. Dr. M.Lukšienė: „Neturint nė mažiausio krislelio tikėjimo, kad žmogus pajėgus pats save keisti, ugdytis ir kartu pajėgus inicijuoti socialinės-kultūrinės savo [...]

Dabartiniai švietimo politikai, regis, keičia švietimo reformos prioritetus.

„Prie šios Vyriausybės Švietimo taryba akivaizdžiai juto, kad jos paslaugos nėra labai reikalingos. Ministerijos vadovybė turi savus švietimo politikos priėmimo mechanizmus ir nesinaudojo taryboje sutelkta ekspertize“, – Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) nacionalinius ypatumus ir perspektyvas aiškina buvusi LŠT pirmininko pavaduotoja dr. E.Sakadolskienė.

Praėjusį ketvirtadienį (03 17) Seime priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas galutinai išsklaidė iliuzijas dėl kai kurių mokyklų ateities. Tačiau atsakymų į visus mokyklų bendruomenėms aktualius klausimus naujasis įstatymas nepateikė.

Kitą dieną po to, kai ministras Gintaras Steponavičius tarp kitų vidurinio ugdymo programų pasirašė ir itin prieštaringai vertinamą lietuvių kalbos programą, Lietuvos radijo laida „Ryto garsai“ (ved. Giedrė Čiužaitė ir Artūras Matusas, prodiuserė Ilona Rūkienė, vasario 22 d.) ėmėsi pagvildenti temą „Kodėl lituanistų bendruomenė nesutaria dėl naujos lietuvių kalbos ugdymo programos?“
„Dialogas“ siūlo iššifruotą labai įdomią, redakcijos [...]

Vakar (02 02) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išvažiuojamąjį posėdį surengė Lietuvių kalbos institute.
Kaip „Dialogui“ sakė instituto mokslinė bendradarbė Rita Miliūnaitė, buvo kalbama apie institutų finansavimą, lituanistikos būklę. Tai buvusi tąsa sausio 12 d. Seimo komitete įvykusio pasitarimo. Tada Lietuvių kalbos instituto atstovai sakė, jog kai kurie svarbūs dalykai yra griaunami. R.Miliūnaitė pabrėžė, kad [...]