Pakomentuoti Nacionalinio egzaminų centro atsakymus į klausimus dėl naujųjų Brandos egzaminų programų (str. „NEC: eilinis logiškas modernizavimo žingsnis…“) „Dialogas“ paprašė Algirdą Zabulionį, šiuo metu konsultuojantį Tadžikistano egzaminų centrą.

Pateikiame trumpą švietimo konsultanto komentarą.

Politinio elito demaršai ir nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį nesutrukdė Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertams atmesti emocijas ir susėsti prie pasitarimų stalo. „Labai džiaugiuosi, kad šita ekspertų grupė susitiko, ir tikiuosi, kad tai bus nuolatiniai susitikimai. Jeigu dvi valstybės, kurios turi kultūrinius ryšius, tautines mažumas, sugebėtų sukurti pavyzdinį tautinių mažumų ugdymo modelį, manau, kad laimėtų [...]

Susidaro vaizdas, kad mokytojų pilietinis aktyvumas, ir ypač pastabos bei pasiūlymai, ŠMM ir UPC visiškai nereikalingi ir netgi nepageidautini! Reikalingas tik pritarimas.

„Kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčiojo bus atimta ir tai, ką jis turi“, – ši biblinė frazė gana tiksliai apibūdina kai kurias lietuviško švietimo tradicijas ir ypatumus.

„Jau reikia pristatyti planus, nuo rugsėjo mokyti, o mes neturime pavyzdžių, neturime nė žalio supratimo, kas per daiktas yra tas naujas (ne atnaujintas) literatūrinis rašinys“, – konstatuoja lietuvių kalbos mokytojai.

Ar korektiška lyginti skirtingais metais laikytų VBE rezultatus?

Nacionaliniame egzaminų centre (NEC) įsiplieskęs ginčas dėl viršvalandinių darbų apmokėjimo persimetė į teismą. Nors advokatų honorarai artėja prie ieškinio sumos, o šiųmetė brandos egzaminų sesija – jau ant nosies, taškai ant reikiamų raidžių tebėra nesudėti.

Praėjusį savaitgalį vykusioje parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“ mitus apie Lietuvos aukštojo mokslo reformą griovė pats švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Duomenys apie 2006–2010 metų valstybinius brandos egzaminus rodo, jog kai kurių savivaldybių abiturientų rezultatai yra nuolat prastesni negu jų bendraamžių iš kitų Lietuvos vietovių. Kas lemia tokią padėtį – nuo žmogaus valios nepriklausanti geografinė padėtis ar atsakingų pareigūnų vykdoma švietimo vadyba?

„Kas pamėgintų neigti, kad kaip tik „normalių“ egzaminų nebuvimas ir yra viena iš blogo mūsų moksleivių pasirodymo tarptautiniame PISA tyrime priežasčių?“ – retoriškai klausia švietimo konsultantas Algirdas ZABULIONIS.