Po ketverius metus trukusių kalbų apie mokyklų savarankiškumo didinimą ir mokinių kūrybiškumo ugdymą švietimo ir mokslo ministro portfelį perėmęs Dainius Pavalkis nusprendė, jog studijuoti ketinantys abiturientai privalės laikyti daugiau egzaminų.
Ko tokiu sprendimu siekiama? Nejaugi Lietuvos švietimas vėl suka centralizacijos ir didesnės kontrolės link?

Bendrojo ugdymo taryboje (BUT), kurios naują sudėtį neseniai patvirtino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, nebėra nei tėvų, nei moksleivių atstovų. Šią valstybės švietimo savivaldos instituciją, kuri, anot įstatymo, skatina visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus, dabar sudaro tik švietimo sistemoje dirbantys specialistai.
Tokia BUT sudėtis atskleidžia naujųjų ministerijos vadovų požiūrį į visuomenės nuomonę. Taigi kokia ji?

„Už tai, kad mylėčiau vaikus, man niekas nemoka.“ Išgirdusi šį savo kolegės teiginį mokytoja Rita PIERSON bendradarbei tarė: „Užjaučiu tave, brangioji, nes darbo metai mokykloje tau atrodys sunkūs ir begaliniai.“
Ir, kaip vėliau paaiškėjo, mokytoja Rita buvo teisi…

Prancūzų ir anglų švietimo ministrai lyg susitarę tvirtina, kad jų moksleiviai per mažai laiko praleidžia pamokose ir per daug atostogauja. Pailginti mokykloje vaikų praleidžiamą laiką ragina ir Vakarų mokslininkai.
Ar tai reiškia, kad mokslo metų tvarkaraštis, pagal kurį vaikai didžiąją vasaros dalį atostogauja, yra pasenęs ir jį reikia mesti į šiukšlių dėžę?

Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO [...]

„Į mokyklą dabar ateina kitokie vaikai“, – tai dažna diskusijose apie švietimo būklę nuskambanti frazė. Vieni tikina, kad dabartiniai vaikai stokoja motyvacijos mokytis, yra fiziškai silpni, nedrausmingi ir neklusnūs. Kiti teigia, jog šiandien vaikai daug smalsesni, imlesni ir itin gabūs.
Tai kaipgi yra iš tikrųjų?

Buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus skandalingai pradėtus žygius silpninti profiliavimą ir skatinti studentus rinktis technines profesijas tęsia ministras Dainius Pavalkis.

Dėl padidėjusių atlyginimų ir sumažėjusio mokinių skaičiaus klasėse per pastaruosius 10 metų daugumoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių mokytojai tapo daug brangesni. Tačiau mokinių pasiekimai per tą laiką nepagerėjo.
Kokias išvadas iš šios situacijos pasidaryti turėtų narystės EBPO siekiančios Lietuvos pedagogai?

Susiklosčius krizinei situacijai mokykloje, jos administracija stengiasi garsiai nenuskambėti. Tačiau krizė pritraukia į mokyklą žurnalistus, o šiems rūpi, kad jų reportažai suskambėtų kuo garsiau. Tai aplink ir taip nepaprastą padėtį kuria papildomos įtampos lauką.
Kaip saugiai pereiti šį lauką? Kaip pašerti „vilkus“ ir apsaugoti vaikus?

„Sugrąžinti į mokyklas rimtą matematikos mokymąsi!“ Tokie šūkiai skamba ir atitinkami darbai vyksta ne vienoje valstybėje.
Kas provokuoja mokyklinės matematikos renesansą? Ir koks jis žada būti?

Praėjusią savaitę vykusi Popiežiaus Pranciškaus intronizacija priminė, jog tokiu pačiu vardu vadinami ritualai rengiami ir kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei mokyklose. Nejaugi lietuviška demokratija ir Vatikano teokratija turi panašių bruožų?
Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.